Interviu psichiatras pernai rugpjūtį davė lyginamųjų lyčių studijų mokslų daktarei Rasai Navickaitei, kuri siekė išsiaiškinti apie homoseksualių žmonių patirtis ir homofobijos apraiškas sovietmečiu.
„Kadangi pokalbio metu buvo aptarti visuomenei mažai žinomi faktai – tokie kaip konversijos terapijos taikymas, homoseksualių žmonių išgyvenimai psichiatrų priežiūroje, – šį pokalbį publikuoju ir viešai“, – rašoma „Šiaurės Atėnuose“.
A.Alekseičikas-Kirinovas šiuo metu vadovauja Ribinių būsenų skyriui. Interviu jis papasakojo apie homoseksualumo gydymo metodus prieš ne vieną dešimtmetį, nurodė, kad pagalbą žmonėms teikdavo konfidencialiai, o homoseksualius asmenis gydė „hipnozės ir įtikinėjimo būdu“.
„Aš sakiau taip, kaip ir dabar sakau. „Jūsų vyriškumas yra užgniaužtas, užspaustas, jis dar nepradėjo vystytis…“ Vaikas vystosi ir auga. Vyriškumas ir moteriškumas yra nematomi, bet jie irgi vystosi. Tiesiog sakydavau, kad jis savo laiku nepradėjo šioje srityje vystytis, o visokie dalykai užgniaužė šiuos skirtumus. (...)
Aš žmonėms turėjau paaiškinti, kad, na, žinote, yra protinis neišsivystymas, emocinis neišsivystymas, jutiminis, jausminis…“, – cituojamas psichiatras.
„Bet, žinote, buvo tokia sistema, kad… galbūt net girdėjote, buvo toks lozungas, kad „Tarybų Sąjungoje sekso nėra“. Taip?.. Tai aš ir sakydavau (pacientams – R. N.), kad „jūs esate nedasivystęs“. Kiti vystėsi, o jūs buvote kuklus, nedrąsus…“, – taip apie homoseksualius žmones pasakojo A.Alekseičikas-Kirinovas, pridūręs, kad dėl to pas jį žmonės ateina ir dabar.
„Jau pastaruosius trisdešimt metų neturiu geros praktikos – pas mane ateina tik tie žmonės, kurie jaučia, kad jie kenčia dėl šito“, – pareiškė psichiatras.
Prabilo apie traumuojančias paauglių patirtis
Lietuvos žmogaus teisių centro vadovę J.Juškaitę A.Alekseičiko-Kirinovo pasisakymai šokiravo.
Pasak jos, psichiatras dalijasi mintimis, kurios buvo paplitusios prieš 50, 60 ar 70 metų, tačiau Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dar 1990 metais išbraukė homoseksualumą iš ligų sąrašo ir pripažino faktą, kad skirtingos seksualinės orientacijos yra žmonių biologinės įvairovės dalis.
„Mes iš seniau žinome, kad, pavyzdžiui, kairiarankiai žmonės buvo „pervertinėjami“, bet dabar visi suprantame, kad tai absurdas, ir kad dalis žmonių yra kairiarankiai, o kiti – dešiniarankiai. Panašiai situaciją vertinu ir dabar.
Tik dar, matyt, dėl kažkokių įsisenėjusių nuostatų mes tą naftaliną pamatėme, kai iš esmės psichiatras sako, naudojant tą pačią analogiją, kad kairiarankius reikia gydyti, nes jie yra kairiarankiai, tai homoseksualius asmenis reikia kažkaip keisti ir taisyti, nes jie yra homoseksualūs, nepaisant to, kad tokia orientacija yra visuomenės įvairovės dalis ir su tuo nėra nieko blogo“, – portalui lrytas.lt komentavo J.Juškaitė.
Paklausta, kiek Lietuvoje šiandien galėtų būti panašiai kaip A.Alekseičikas-Kirinovas mąstančių gydytojų, žmogaus teisių centro vadovė atkreipė dėmesį, kad situacija yra tikrai pasikeitusi ir ženkliai pagerėjusi.
„Manau, kad pono Alekseičiko pasisakymas ir jo pozicija tikrai neatspindi daugumos psichiatrų nuomonės ir jų praktikų. Tikrai yra gydytojų, kurie dirba etiškai, padeda visiems žmonėms, įskaitant LGBT asmenis, ir tai daro nevadindami iškrypimais to, kas nėra iškrypimai“, – pabrėžė J.Juškaitė.
Tačiau, pasak jos, vis dar pasitaiko atvejų, kai tėvams apie savo seksualinę orientaciją pasipasakoję paaugliai jų yra nusiunčiami pas specialistus „išgyti“.
„Tikrai LGBT jaunuoliai, ypač paaugliai, su tuo susiduria. Esu girdėjusi, kad paaugliai pasisako tėvams, kad yra homoseksualūs arba translyčiai, ir yra vedami pas psichologus ar psichoterapeutus, kad jie juos „pagydytų“ nuo neegzistuojančios ligos.
Dauguma specialistų švelniai, bet kalbasi su tėvais, kad reikia gydyti ne jūsų vaiką, o jūsų nuostatas, bet yra ir tokių, kurie imasi to „gydymo“. Tai tikrai yra traumuojanti patirtis, ir žmonės, kada jau tampa pilnamečiais ir atsiskiria nuo tėvų, pasakoja apie tokią traumuojančią patirtį, kad jautėsi atstumti ir tam tikra prasme paniekinti savo tėvų“, – kalbėjo J.Juškaitė.
Žmogaus teisių centro vadovė pridūrė, kad su tokia patirtimi susidūrę žmonės taip pat turi didelį nepasitikėjimą psichikos sveikatos specialistais, nes vietoje pagalbos jie sulaukė stigmos ir neigiamo požiūrio.
„Tikiuosi, kad šis atvejis iškels platesnį klausimą, kad Lietuvoje iki šiol nėra niekaip sureglamentuotos ir aiškiai uždraustos tos vadinamos konversinės terapijos. Pasaulyje yra paplitęs toks terminas, kai bandoma „atversti“, „išgydyti“ tokiomis praktikomis.
Yra valstybių, kuriose tai uždrausta ar net įtraukta į baudžiamąjį kodeksą dėl asmens, kuriam padaryta psichiatro žala. Kai kuriais atvejais tai net laikoma nusikaltimu, o Lietuvoje mes iki šiol neturime aiškios pozicijos. Čia yra akmenėlis tiek į Sveikatos apsaugos ministerijos daržą, tiek ir į Seimo narių daržą, kurie tų klausimų nesprendė“, – aiškino J.Juškaitė.
Siunčia žinią profesinėms bendruomenėms
Savo ruožtu psichikos sveikatos specialistė, organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ projektų vadovė Aurelija Auškalnytė svarstė, kad gerai, jog tokia psichiatro pozicija iškilo į viešumą.
„Nes tokių pozicijų vis dar randasi. O kodėl randasi? Nes trūksta iniciatyvos profesinėse bendruomenėse, ypač psichiatrų bendruomenėje, tiesiog nustatyti gaires, kaip dirbti su pažeidžiamomis grupėmis ir apskritai gilintis į žmogaus teisių klausimus.
Ir čia lygiavertiškai svarbus ir LGBTQ+ bendruomenės supratimas, ir lytinės tapatybės supratimas, taip pat ir smurto artimoje aplinkoje temų supratimas, ir lyčių stereotipų nenaudojimas, nes tuose pačiuose A.Alekseičiko pasisakymuose, mano akimis, yra ne tik tie pasenę mitai apie homoseksualumą, bet ir tam tikras, sakyčiau, seksizmo atspalvis kai kuriose vietose“, – pastebėjo pašnekovė.
Pasak A.Auškalnytės, psichiatrams ir kitiems psichikos sveikatą prižiūrintiems specialistams apskritai stinga žinių žmogaus teisių temomis bei trūksta bendros profesinės pozicijos.
Organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ projektų vadovės teigimu, šiuo atveju stipresnis turėtų būti ir pačios darbovietės atsakas ir veiksmai, šviečiant savo darbuotojus ir nubrėžiant ribas, kad būtų išvengta tam tikros visuomenės grupės žeminimo.
Tiesa, ir pačiai A.Auškalnytei yra tekę susidurti su atvejais, kai savo seksualinę orientaciją psichikos sveikatos specialistams atskleidę LGBT bendruomenės asmenys susidūrė su diskriminacija ir stigma, nors atvyko pas juos net ne dėl su orientacija susijusių problemų.
„Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad žmonės išvis nedrįsta kreiptis pagalbos, nes nežino, ar sulauks pagarbaus santykio. O pagarbą kiekvienas pas psichologą besikreipiantis žmogus turi gauti.
Pagarba yra privaloma – kitaip jokios pagalbos nebus. Tai mes vienai žmonių grupei pagal jų seksualinę orientaciją statome kliūtis gauti pagalbą. Pagarba kyla iš supratimo, įsigilinimo į tą temą, tai specialistai turi plėsti žinias ir labai stipriai pasistūmėti, suprasdami žmogaus teisių tematiką ir žmogaus teisėmis grįsto darbo principus“, – pažymėjo organizacijos „Psichikos sveikatos perspektyvos“ projektų vadovė.
Atsiribojo nuo pareiškimų
Po kilusio skandalo Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro administracija išplatino pranešimą ir teigė atsiribojanti nuo A.Alekseičiko-Kizinovo teiginių.
„Pareiškiame, kad straipsnyje išdėstyta gydytojo A.Alekseičiko nuomonė yra išskirtinai jo asmeninė pozicija ir iš esmės nesutampa su Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro pozicija.
Tačiau mes gyvename demokratinėje visuomenėje ir kiekvienas šalies pilietis gali turėti ir reikšti savo asmeninę nuomonę. Skelbti ar neskelbti ją yra redakcijos pasirinkimas ir atsakomybė“, – rašoma pranešime.
