Prasidėjus karui Ukrainoje Lietuvos miestai ir miesteliai apsivalė nuo sovietmečio stabų.
Tokia iniciatyva buvo ir Šiauliuose, bet miesto valdžia nesiryžo liesti tarp Šv.apaštalų Petro ir Pauliaus katedros ir savivaldybės pastato esančių kapinių.
Pasvaliečiai nedvejojo
Pasvalio rajono Pumpėnų miestelio centre irgi buvo tokios kapinės, bet politikams užteko valios jas iškelti. Šiaulių opozicijos atstovas Zakiras Medžidovas pagal pasvaliečių pavyzdį buvo parengęs tarybos sprendimo projektą, bet meras Artūras Visockas jo net neįtraukė į darbotvarkę.
Buvo pareikšta, kad miestas pinigų neskirs, nes tokius darbus privalo finansuoti valstybė.
Paaiškėjo, kad mero pareiškimas buvo niekinis, nes valstybė skiria pinigų perlaidojimui, jei perkeliama daugiau kaip 20 palaikų. Šiaulių atvejis patenka į tokį sąrašą, nes centre yra per pusšimtį kapaviečių.
Miestiečiai – už perkėlimą
Tada nutarta apklausti miestiečius. Per 3 mėnesius trukusią apklausą savo nuomonę išsakė 1538 miestiečiai, beveik 82 proc. jų pritarė iniciatyvai perkelti kapines į joms deramą vietą priemiestyje.
Gyventojų paramos sulaukusi Šiaulių valdžia pareiškė, kad iškeldinti kapines trukdo prasti įstatymai, o meras A.Visockas ėmė nuogąstauti dėl baudžiamosios atsakomybės.
Šiaulių kinkadrebius padrąsino Seimas, kuris praėjusią savaitę priėmė rankas atlaisvinančią pataisą. Tačiau šiauliečiams politikams to pasirodė maža – administracijos direktorius Antanas Bartulis pareiškė, kad dabar stinga Vyriausybės nutarimo, numatančio, kaip turi įvykti perlaidojimo procedūra.
Pokariu kurpė mitus
Tačiau gali būti, kad šiauliečiams nepakaks ir Vyriausybės patvirtinto naujos redakcijos nutarimo. Mat iš valdančiųjų pasigirdo balsai, kad apklausoje nuomonę išreiškė per menka dalis miestiečių.
Tokią abejonę viešai iškėlė valdančiajai daugumai priklausantis buvęs meras Vytautas Juškus.
Miestų ir miestelių garbingiausiose vietose sovietmečiu kapinės buvo įrengiamos ideologiniais ir propagandiniais sumetimais. Ne išimtis – Šiauliai, kuriuose pagal sukurptą mitą buvo palaidoti miestą nuo nacių vadavę didvyriai.
Pavyzdžiui, dokumentuose nurodoma, kad vienas palaidotųjų Sovietų Sąjungos didvyris papulkininkis Fiodoras Konstantinovičius Lysenka žuvo 1945 m. vasario 22-ąją arba kovo 13-ąją. O vokiečiai iš Šiaulių pasitraukė jau 1944 m. liepos pabaigoje.
„Išvaduotojai“ pragėrė miestą
Kaip iš tiesų buvo „išlaisvinti“ Šiauliai, yra atvirai pasakojęs sovietų aviacijos maršalas Ivanas Pstygo.
Kariškis neslėpė, kad vokiečiai miestą atidavė be mūšio, tačiau paliko cisterną spirito. Vadinamieji išvaduotojai prisigėrė, o vokiečiai naktį grįžo ir paėmė juos į nelaisvę.
Apie prarastą miestą sužinojęs Sovietų Sąjungos vadovas Josifas Stalinas nurodė Pabaltijo fronto vadui generolui Ivanui Bagramianui per tris valandas Šiaulius atsiimti.
Taip vadinamieji sovietų išvaduotojai per pusantros valandos sulygino Šiaulius su žeme, nes vienintelį kartą per karą miestą 5 ešelonais bombardavo trys aviacijos armijos.
