Paramos gynybai dalis sudaryta iš kontrmobilumo priemonių parko, dronų skraidymo erdvės steigimo, karo komendantūros ir Vokietijos brigados priėmimo. Tuo metu civilinės saugos stiprinimo plane didžiausias dėmesys skiriamas priedangų tinklo, evakuacijos planų ir komunikacijos su miestiečiais klausimams.
„Vilnius yra sostinė, dėl to yra taikinys ir taikiklis numeris vienas. Mūsų geografinė lokacija – arti sienos su Baltarusija, keliasdešimt kilometrų (nuo Vilniaus – ELTA) turime Astravo atominę jėgainę, kuri kelia savo grėsmę“, – antradienį vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo V. Benkunskas.
Kotrmobilumo priemonių įsigijimas
Pasak mero V. Benkunsko, savivaldybė ketina dar šiais metais įsigyti betoninių kelio užtvarų, betoninių „drakono dantų“ ir plieninių surenkamų „ežių“.
Metalo ir betono užtvarai leistų sukurti nepravažiuojamus ruožus ar lėtesnio eismo zonas prie galimų patikros punktų. Esant poreikiui, kontrmobilumo priemonių kiekis galėtų būti plečiamas.
Mero teigimu, pirmuoju etapu kotrmobilumo priemonės bus taikomos pietinėje ir rytinėje miesto pusėse, tačiau vėliau ketinama apjuosti visą sostinę.
Anot V. Benkunsko, šių priemonių įsigijimas gali atsieiti apie 1 mln. eurų. Planų įgyvendinimas bus finansuojamas iš savivaldybės lėšų.
Nauja dronų treniruočių erdvė
V. Benkunskas tikina, kad dar šių metų vasarą ketinama įrengti naują bepiločių orlaivių trasą Šeškinės kalvose. Joje bus pakilimo aikštelės, tinklai, kliūtys.
Iki šiol sostinė neturėjo dronų treniruotėms skirtos erdvės. Mero teigimu, ateityje bus svarstoma ir dėl vidaus infrastruktūros dronų treniruotėms steigimo.
Mero teigimu, ateityje bus svarstoma ir dėl vidaus infrastruktūros dronų treniruotėms steigimo.
Pagalba komendantūroms ir Vokietijos brigados priėmimas
Krašto apsaugos ministerijai (KAM) paskelbus registraciją į karo komendantūras, savivaldybės ketina prisidėti prie užsiregistravusiųjų įveiklinimo. Šiuo metu Vilniaus mieste yra bene 1900 savanorių, užsiregistravusių į karo komendantūras.
„Vilniaus prasme turėjome tikrai sėkmingas pratybas. Pirmą kartą pamatėme kaip karo metu veiktų komendantūros. (...) Mūsų tikslas padėti tuos žmonės įveiklinti, kad viskas neužsibaigtų tik registracija“, – kalbėjo meras.
Sostinės gynybos politikos plane numatytas ir Vokietijos brigados priėmimas. V. Benkunsko teigimu, savivaldybė bus atsakinga už švietimo ir sveikatos apsaugos struktūrų užtikrinimą vokiečių kariams ir jų šeimoms.
Pasak mero, jau yra paskaičiuotas preliminarus skaičius atvyksiančių šeimų, dėl kurių Vilniuje reikės įsteigti vieną darželį ir vieną papildomą mokyklą.
Naujinamas evakuacijos planas
Vilniaus miesto savivaldybė įvairiais aspektais vertina evakuaciją ir rengia atnaujintus planus.
„Mes nesiruošiame miesto pabėgimo plano, kaip dažnai yra suvokiami evakuacijos planai. Tam tikra prasme ruošiamas miesto gynybos planas. Tačiau turime turėti aktyvius, veikiančius ir efektyviai evakuaciją užtikrinančius planus“, – aiškino V. Benkunskas.
Mero teigimu, šiuo metu skaičuojami gatvių laidumo duomenys vakarinio piko metu. Pasak jo, atsižvelgiama ir į tai, kad gali būti apsunkintas ar neįmanomas judėjimas tiltais.
„Jeigu jie yra bombarduojami, sugriaunami ir negalima jais judėti, tada visos prielaidos krenta. Lygiai taip pat yra analizuojamos smulkesnės prielaidos: jeigu vyksta sabotažo atvejis, yra tyčia sukeliamos avarijos, yra užkišamos eismo juostos, kokios tada alternatyvos“, – dėstė jis.
Atliekant analizę nustatyta, kad tam tikrose vietose yra spragų, kurias pašalinus evakuacijos trukmė galėtų trumpėti. Šie trūkumai jau dabar gali pareikalauti papildomų investicijų ruože prie Gariūnų. Pasak mero, svarstoma dėl šioje vietoje esančio kelio platinimo.
V. Benkunsko teigimu, siekiama, kad visą sostinę pavyktų evakuoti per pusantros paros.
Iš Vilniaus yra numatytos šešios evakuacijos kryptys ir atitinkami keliai. Pasak V. Benkunsko, jeigu kontrmobilumo priemonės būtų naudojamos pietinėje ir rytinėje miesto dalyse, tuomet evakuacija vyktų per priešingas – vakarines ir šiaurines dalis.
Bendri veiksmų planai evakuacijos atveju bus rengiami su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, Vilniaus apskr. Vyriausiuoju policijos komisariatu, Lietuvos šaulių sąjunga, Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi.
Anot mero, konkrečius ir detalius planus ketinama turėti jau šį rudenį.
Ieškoma priedangų: į esamas tilptų kas antras gyventojas
V. Benkunskas taip pat atkreipia dėmesį, kad šiemet savivaldybė sieks užtikrinti maksimalų priedangų tinklo kūrimą. Tam jau yra inventorizuojami komerciniai pastatai, pažymi sostinės meras.
„Dabar yra 50 proc. pastatų, kur galėtų pasislėpti, esant reikalui, 50 proc. Vilniaus gyventojų. Tai yra Lietuvos vidurkis (...) Nacionaliniai teisės aktai numato, kad tas procentas turi siekti ne mažiau kaip 60 proc. Bet mūsų tikslas nėra ties tuo sustoti – šiemet norime judėti link 100 proc. viso Vilniaus padengimo“, – apie priedangų sostinėje įrengimą, kur gyventojai laikinai galėtų pasislėpti nuo oro pavojaus, antradienį kalbėjo V. Benkunskas.
„Jau šiuo metu turime teritorijų ar seniūnijų, kur esame inventorizavę pastatų, kurie poreikį tenkintų 150 proc. (...) Inventorizuojami visi pastatai, kurie turi požemines patalpas – rūsiai, parkavimo aikštelės, sandėliai ir pan. (...) potencialas yra didžiulis“, – pridūrė Vilniaus miesto meras.
Jis pažymėjo, kad tais atvejais, kai patalpoms nereikia papildomo pritaikymo, jog jos galėtų būti naudojamos kaip priedangos, tokia vieta nedelsiant žymima priedangos ženklu ir įtraukiama į interaktyvų priedangų žemėlapį.
Visgi, kieno lėšomis turėtų būti įrengiama priedanga, pavyzdžiui, privačiame daugiabučiame name, miesto vadovas tiesiogiai neatsako.
„Kol kas tai nereikalauja didesnių investicijų. (…) Paprastai tai būna langas, kurį galima uždengti smėlio maišu ar užtvara ir klausimas išspręstas. (...) Bet daugiabučiuose ir gyvenamuosiuose namuose situacija labai skirtinga, vieni labai užversti visokiais rakandais, nepraeinami. Tai čia reikia inventorizuoti situaciją“, – sakė Vilniaus miesto meras.
„Dirbame su daugiabučių administratorių, bendrijų bendruomene, bet ten situacija sudėtingesnė, nes gyvenamasis daugiabutis kartais turi 100 ir daugiau savininkų ir visi jie turi bet kokiam pokyčiui pritarti. Tai proceso prasme tai šiek tiek ilgesnis kelias. Bet manau, kad interesas yra bendras“, – teigė V. Benkunskas.
Plečiamas perspėjimo sirenų tinklas
Sostinės meras taip pat atkreipė dėmesį, kad, rengiant Vilniaus gynybos politikos planą, bus naujinama ir perspėjimo sirenų sostinėje sistema – jų atsiras bent dvigubai daugiau.
„Šiuo metu Vilniuje veikia 41 perspėjimo sirena. Skaičiuojama, kad jos pasiekia apie 30 proc. vilniečių. (…) Bet šią vasarą PAGD jau fiziškai atlieka darbus – montuojamos dar 52 perspėjimo sirenos, panaudojant Norvegijos fondo skirtas lėšas“, – sakė V. Benkunskas, pridurdamas, kad atnaujinto tinklo testavimas planuojamas rudenį.
„Tai jau bus didelis proveržis į priekį. Tikimės, kad būsime netoli 100 proc. viso Vilniaus miesto padengimo“, – pridūrė miesto vadovas.
Kuriama mobilioji programėlė
V. Benkunskas akcentavo, kad jau kuriama mobilioji programėlė, kurioje bus informacija, ką reikia daryti ekstremalios situacijos atveju. Mero teigimu, nesant kariniam pavojui ji bus naudojama ekstremalių oro sąlygų metu.
Pasak jo, taip pat bus steigiama telefoninė linija, kuria vilniečiai galės konsultuotis saugumo klausimais.
V. Benkunskas patikino, kad prireikus bus įjungiama ir rezervinė radijo stotis, kuri bus naudojama tik karinio pavojaus atveju.
