„Praėjusią savaitę krašto apsaugos sistemoje apsisprendėme, kad judame su vikšru“, – Alytuje surengtoje spaudos konferencijoje teigė L. Kasčiūnas.
„Kadangi judame su tankais sistemoje – pravažiuojamumo kriterijus labai svarbus“, – akcentavo ministras.
Ministrui paraginus perdėlioti prioritetus dėl antrojo pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ pirkimo etapo, buvo paprašyta karinio patarimo, ar antruoju įsigijimo etapu rinktis vikšrines, ar ratines pėstininkų kovos mašinas.
ELTA primena, kad pernai metų pabaigoje Krašto apsaugos ministerija (KAM) baigė pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ įsigijimą. Iš viso įsigyta 89 mašinos ir du prototipai.
Šiomis mašinomis, dar vadinamomis „Vilkais“, pilnai aprūpinti du Lietuvos kariuomenės „Geležinio Vilko“ brigados batalionai. KAM duomenimis, visas „Vilkų“ projektas Lietuvai kainavo apie 670 mln. eurų.
L. Kasčiūnas: kritinės infrastruktūros apsauga prieš pusantrų metų ir dabar skiriasi kaip diena ir naktis
L.Kasčiūnas sako, kad per pastarąjį laikotarpį kritinės infrastruktūros apsauga šalyje itin pagerėjo. Taip pat, anot jo, Krašto apsaugos, Vidaus reikalų ir Energetikos ministerijos dirba dėl to, kad minėta infrastruktūra būtų saugoma dar stipriau – radioelektroninėmis, antidroninėmis, kinetinėmis bei kitomis priemonėmis.
„Judame sistemiškai. Mane žavi, kaip energetikos ministras išjudindavo visas įmones, kurios valdo kritinę infrastruktūrą, investuoti į objektų apsaugą, tiek fizinę, tiek ore, tiek po vandeniu. Jeigu žvilgteltume, kur buvome prieš metus–pusantrų su suskystintų dujų terminalo apsauga, ir kur dabar esame, tai kaip diena ir naktis“, – antradienį Alytuje žurnalistams teigė L. Kasčiūnas.
„Sutariame, kad trys ministerijos (Krašto apsaugos, Energetikos ir Vidaus reikalų – ELTA) dirba iki rugpjūčio pradžios ir nusibraižo visą piešinį, kaip saugoti kritinę infrastruktūrą dar stipriau, tai radioelektroninė kova, antridroninės įvairios priemonės, kinetinis naikinimas ir kiti svarbūs aspektai“, – pažymėjo jis.
Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė aiškino negalinti įvardinti konkrečios sumos, kuri galėtų užtikrinti minėtų objektų saugumą. Vis tik ji pažymėjo, kad darbai yra planuojami taip, jog būtų pasiruošta „įvairiems netikėtumams.
„Nėra kažkokios sumos, kur pasakyčiau, kad tiek pinigų išleidus esame visiškai saugūs, todėl, kad tai yra kompleksas priemonių – ir žmonių apmokymo, ir karinių priemonių, ir žvalgybos priemonių, ir įvairiausių kitų priemonių“, – sakė I. Šimonytė.
„Nuo plataus masto invazijos prieš Ukrainą pradžios, kritinės infrastruktūros apsauga yra ta tema, kuriai skiriama labai daug dėmesio, mano pačios ir su ministrais. Dėl to planuojame įvairius darbus, kad būtume pasiruošę įvairiems netikėtumams. Dangus yra riba, kur galėtume pasakyti, kad viską esame padarę, bet čia nereikia žiūrėti iš kurios kišenės priemonės bus finansuojamos“, – tikino ji.
I. Šimonytė kalbėjo, kad institucijos šiuo metu minėtais klausimais bendradarbiauja daug geriau, negu Vyriausybės kadencijos pradžioje, o dėl kritinės infrastruktūros apsaugos ministrai sprendžia klausimus kiekvieną dieną.
„Kieno yra atsakomybė, tas ir turės finansuoti. (...) Labai džiaugiuosi, kad tiek krašto apsaugos, tiek energetikos, tiek vidaus reikalų ministrai laiko tuos klausimus kiekvieną dieną ant savo stalo. Į objektus aš ir kolegos atvykstame tam, kad visuomenė matytų, kas vyksta, ką darome, bet tai nevyksta tik tada, kai atvažiuojame, vyksta kasdien“, – teigė ministrė pirmininkė.
„Darbo daug, pasitelktos įvairios institucijos ir manau, kad tikrai, ką išmokome neblogai per trečių metų epizodą, tai atrasti gerą bendradarbiavimo režimą“, – akcentavo ji.
Antradienį energetikos ir krašto apsaugos ministrai bei vidaus reikalų viceministras lankėsi Alytaus miesto strateginiuose energetinės infrastruktūros objektuose.
Energetikos ministras Dainius Kreivys, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ir vidaus reikalų viceministras Vitalij Dimitrijev vyko į „LitPol Link“ keitiklio stotį, Alytaus transformatorių pastotę ir „Energy Cells“ baterijų parką.
Vizito metu ministrai ir viceministras aptarė šių strateginių energetikos objektų infrastruktūros saugos stiprinimo klausimus.
