Seimas praėjusią savaitę priėmė įstatymų pataisas, kuriomis Plungės apylinkės teismą prijungė prie Klaipėdos apylinkės teismo (anksčiau planuota Plungės apylinkės teismo rūmus bus išdalyti Klaipėdos ir Telšių apylinkių teismams) ir kartu pavėlino teismų reformos įsigaliojimo datą – pertvarka įsigalios ne šių metų liepos 1 d., o kitų metų sausio 1 d.
Teisėjų taryba prašė šalies vadovo G. Nausėdos vetuoti įstatymo pakeitimus, leisti teismų reformai įsigalioti nuo liepos 1 d., kaip ir buvo planuota anksčiau.
Prezidentas savo dekretu teismų pertvarkos įgyvendinimo datos keisti nesiūlo. G. Nausėda savo ruožtu siūlo pakoreguoti įstatymų pakeitimų nuostatas dėl apeliacinių skundų teikimo dėl prie Klaipėdos apylinkės teismo jungiamo Plungės apylinkės teismo sprendimų.
Kaip Eltai teigė prezidento G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas teisės klausimais Andrius Kabišaitis, Seimas, keisdamas teismų reformos įsigaliojimo datą, Plungės apylinkės teismo pertvarką, viename iš įstatymų pataisų paliko liepos 1 d. pakeitimų įsigaliojimo datą, o tai reiškia, anot šalies vadovo patarėjo, jog nelieka galimybės apeliacine tvarka apskųsti Plungės apylinkės teismo sprendimų.
Anot A. Kabišaičio, G. Nausėda savo dekretu būtent ir siūlo taisyti šią situaciją, numatant, kad Plungės apylinkės teismo sprendimų apeliacinio apskundimo galimybė, kaip ir teismų pertvarka, turėtų įsigalioti kitų metų sausio 1 d.
„Įstatymas nustato, kuriems apygardų teismams yra teismingas apskundimas apylinkių teismų (sprendimų – ELTA). Kadangi buvo numatyta Plungės teismą padalinti, automatiškai projekte numatyta, kad iš Klaipėdos apygardos teismo veiklos teritorijos yra išbraukiamas Plungės teismas ir lieka tik Klaipėdos ir Tauragės apylinkių teismai, kurių priimti sprendimai gali būti skundžiami Klaipėdos apygardos teismui. (...) Kadangi Plungės teismas liko kaip atskiras teismas, o minėto įstatymo įsigaliojimas taip ir liko nuo liepos 1 dienos, tai susidarė tokia situacija, kad nuo liepos 1 dienos, jei prezidentas nebūtų grąžinęs įstatymo, Plungės apylinkės teismo priimti sprendimų ir nuosprendžių nebūtų, kur apskųsti“, – dėstė A. Kabišaitis.
Kaip anksčiau skelbė Teisingumo ministerija, teismų reforma siekiama suvienodinti didžiųjų šalies miestų apylinkių teismų ir regioninių teismų darbo krūvį, pagerinti teisingumo vykdymo kokybę bei optimizuoti finansinių išteklių valdymą teismuose, atsisakant netikslingai naudojamos teismų infrastruktūros.
Teismų reforma numatomas apylinkių teismų ar jų rūmų veiklos teritorijų apjungimas. Vietoje šiuo metu veikiančių 12 apylinkių teismų ir 48 teismo rūmų liks veikti 11 apylinkių teismų ir 24 teismo rūmai. Apylinkių teismų įsteigimo įstatymo pakeitimais apjungiamos apylinkių teismų rūmų veiklos teritorijos, tačiau daugeliu atvejų bus išlaikyta ir buvusių teismo rūmų infrastruktūra.
