Vakare, kaip ir prieš penkerius metus, Prezidentūros rūmų vidiniame kieme vyks priėmimas, kuriame laukiama maždaug 2 tūkst. kviestinių svečių.
Iauguracija 2019 metais ir dabar
Kaip 2019 metais, taip ir 2024-aisiais prezidento rinkimus G.Nausėda laimėjo triuškinančia persvara. Kaip prieš penkerius metus, taip ir dabar liepos mėnesį jo laukia dar viena inauguracija.
Didįjį valstybės antspaudą ir Konstituciją tuomet G.Nausėdai įteikė kadenciją baigusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, užleidusi Prezidentūros rūmus naujajam jų šeimininkui.
2019 metais G.Nausėdos inauguracija valstybės biudžetui atsiėjo beveik 70 tūkst. eurų (68 tūkst. 655 eurus). Daugiau nei trečdalis šios sumos buvo skirta iškilmingo priėmimo, vykusio Prezidentūros rūmų kiemelyje, svečiams pavaišinti.
Maitinimas iš viso atsiėjo 27 tūkst. 59 eurus, meninė programa – 6 tūkst. 16 eurų, techninis inauguracijos renginių aptarnavimas – 35 tūkst. 580 eurų.
Viena prabangiausių inauguracijos ceremonijų buvo Rolando Pakso, 2003 metais atsiėjusių per 300 tūkst. litų, tai yra apie 90 tūkst. eurų.
Kukliausiai inauguracijos vyko D.Grybauskaitės laikais, nes vos išrinkta ji pareiškė, kad jokių pobūvių nebus. Skaičiuojama, kad 2009-aisiais inauguracijos renginiai atsiėjo apie 30 tūkst. litų, tai yra apie 9 tūkst. eurų.
Prieš penkerius metus G.Nausėdos inauguracija prasidėjo 10 valandą ryto nuo apsilankymo prie patriarcho Jono Basanavičiaus paminklo. Ekspertai tada atkreipė dėmesį, šis žingsnis buvo kiek netradicinis, nes to nedarė joks kitas išrinktasis šalies vadovas.
Šiemet tokio žingsnio atsisakyta. Inauguracijos ceremonija prasidės vidurdienį Seime, kur prezidentas prisieks tautai istorinėje Kovo 11-osios Akto salėje.
Po valandos prezidentas dalyvaus Šv. Mišiose Vilniaus arkikatedroje bazilikoje, o 14 valandą Katedros aikštėje įvyks inauguracijos iškilmėms skirta Lietuvos ginkluotųjų pajėgų vėliavų būrių rikiuotė.
Prieš penkerius metus ši šventės dalis atrodė kiek kitaip – vidurdienį Lietuvos ginkluotosios pajėgos išsirikiavo prie Seimo, vyko paradas Gedimino prospektu iki pat Katedros aikštės.
Tik po to prasidėjo šv. Mišios, o 14 valandą išrinktasis prezidentas dalyvavo Lietuvos miestų ir miestelių bei užsienio lietuvių vėliavų pagerbimo ceremonijoje.
15 valandą Simono Daukanto aikštėje vyks iškilminga prezidento vėliavos keitimo ceremonija. Jos metu prezidentas sakys kalbą Lietuvos žmonėms.
Tas pats vyko ir 2019 metais, tik tuomet viskas atrodė kiek įspūdingiau, nes Prezidentūros regalijas G.Nausėdai įteikė rūmus palikusi D.Grybauskaitė. Šią inauguracijos ceremonijos dalį susirinko stebėti gausus būrys žmonių, po jos buvo surengtas ir šventinis koncertas.
Toliau viskas atrodys identiškai kaip prieš penkerius metus – Prezidentūros Baltajoje salėje įvyks Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas.
Vyriausybės įstatyme sakoma, kad Ministrų kabinetui grąžinus įgaliojimus išrinktam prezidentui, jis per 15 dienų turi teikti Seimui svarstyti įgaliojimus grąžinusios Vyriausybės ministro pirmininko kandidatūrą.
Kai Seimas jai pritaria ir prezidentas paskiria ministrą pirmininką, jei ministro pirmininko pateiktoje ir prezidento patvirtintoje Vyriausybėje nepasikeitė daugiau nei pusė iki įgaliojimų grąžinimo dirbusių ministrų, Vyriausybė iš naujo gauna įgaliojimus veikti pagal Seimo anksčiau patvirtintą programą.
Jeigu Seimas nepritaria ministro pirmininko kandidatūrai, Vyriausybė privalo atsistatydinti.
Nuo 19 valandos laukia iškilmingas priėmimas Prezidentūros kiemelyje. Priėmime iš viso dalyvaus apie 2 tūkst. žmonių – kviestiniai svečiai ir jų antrosios pusės.
„Prezidento prašymu į inauguracijos renginius dalyviai kviečiami siekiant užtikrinti kuo platesnį socialinių, visuomenės grupių, Lietuvos regionų atstovavimą, kad tai būtų ne tik Vilniaus ar valstybinių institucijų, o visos Lietuvos šventė“, – portalui lrytas.lt komentavo prezidento atstovas Ridas Jasiulionis.
2019 metais kviestiniai svečiai buvo atrinkti iš 20 įvairių visuomenės grupių: dalyvavo 280 menininkų, 120 mokslininkų, 50 sportininkų, beveik 100 žurnalistų, politologų, apžvalgininkų, 53 gydytojai, 81 pareigūnas bei karininkas, 15 teisininkų, 40 dvasininkų, 80 politinių kalinių ir žuvusių už laisvę giminaičių, 80 jaunimo organizacijų, visuomenininkų, labdaros atstovų.
Į renginį taip pat buvo kviesta 30 politikų, buvusių šalies vadovų, apie 100 – verslo asociacijų atstovų, 40 koordinatorių, savanorių, prisidėjusių prie rinkiminės kampanijos, įskaitant ir vadinamuosius nuomonės formuotojus.
Kiek šiemet kainuos inauguracijos ceremonija – kol kas neatskleidžiama, esą sumas bus galima įsivertinti tik po šventės, nes kol kas nežinoma, kiek dalyvių bus vakarinėje dalyje.
Tiesa, vos tik perrinktas šalies vadovas žadėjo neišlaidauti.
„Tikrai neišlaidausime. Aš manau, kad pati šventė privalo būti, nes tai – ne šiaip sau šventė. Tai yra džiaugimasis tuo, ką Lietuva pasiekė per savo nepriklausomybės laikotarpį. Bet darysime tai saikingai, atsižvelgdami į tai, kad gyvename tokiu metu, kokiu gyvename. Turime būti saikingi, kantrūs, bet niekada nepamiršti savo tikslų“, – teigė G.Nausėda.
Prezidentas pabrėžė nemanantis, kad ir ankstesnės inauguracijos buvo „nesaikingos ir iššaukiančios“ – jos esą buvo labai civilizuotos.
„Svarbiausia, kad praėjusioje inauguracijoje aš norėjau matyti tyliąją Lietuvą. Lietuvą, kuri yra labai darbšti, labai gabi, štai kodėl ten buvo labai daug ne tik politikų, bet ir bibliotekininkų, kultūros žmonių. Tie žmonės dažnai nepelnytai pamirštami“, – sakė šalies vadovas.
Kas sudaro inauguracijos procedūrą?
Kaip portalui lrytas.lt anksčiau aiškino protokolo ir etiketo žinovas Arminas Lydeka, prezidento inauguracija nėra vien tik teisinio reglamento išraiška.
Joje yra du blokai renginių: vienas iš blokų yra teisiniai-protokoliniai renginiai, kitas blokas – šventiniai-protokoliniai renginiai. Tiek vieni, tiek kiti, pasak protokolo eksperto, yra svarbūs ir reikalingi.
Kalbant apie pirmąjį renginių bloką, žodis teisinis reiškia, kad šiam blokui priklausantys renginiai yra įstatymiškai reglamentuoti – teisiškai apibrėžti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisiniuose aktuose.
Svarbiausias iš jų – prezidento priesaika, kuri reglamentuojama Konstitucijoje. Nuo to momento, kai naujai išrinktasis prezidentas prisiekia, jis pradeda eiti savo pareigas. Priesaikos davimas, anot A.Lydekos, yra lūžio taškas tarp dviejų prezidentų pasikeitimo. Būtent tai yra esminis inauguracijos momentas.
Kitas teisinis-protokolinis momentas yra regalijos: prisiekęs prezidentas yra apdovanojimas aukščiausiu valstybiniu ordinu – Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine. Tai, A.Lydekos teigimu, yra prezidentinė regalija, o šį apdovanojimą užkabina Seimo pirmininkas.
Dar vienas paminėtinas teisinis aspektas, kurio, anot A.Lydekos, nevalia pamiršti, yra Vyriausybės pasikeitimas, kitaip tariant, ministrui pirmininkui privalu grąžinti savo įgaliojimus. Tuo išreiškiama, kad Vyriausybė pripažįsta naująjį prezidentą ir grąžina jam įgaliojimus.
Jei pirmasis teisinių-protokolinių renginių blokas yra labai aiškiai teisiškai ir įstatymiškai reglamentuotas, tai šventiniai-protokoliniai momentai, pasak protokolo ir etiketo žinovo, yra labiau papročių, susitarimo reikalas.
O kartu ir tam tikri naujai išrinkto prezidento, jo komandos pageidavimai, poreikiai bei, žinoma, asmeninio prezidento požiūrio išraiška.
Inauguracijos iškilmės Lietuvoje rengiamos nuo 1919-ųjų, kai šalies vadovu tapo Antanas Smetona.
