Kaip skelbia KT, teismo prašyta įvertinti, ar ANK nuostatos tiek, kiek juose nenustatyta galimybė teismui, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, priteisti asmeniui, kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta nustačius, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, visų ar dalies būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato (advokato padėjėjo) paslaugoms apmokėti atlyginimą iš inicijavusio administracinio nusižengimo bylos teiseną pareiškėjo (nukentėjusiojo), neprieštarauja konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams.
Į KT su šiuo prašymu kreipėsi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), atnaujinęs administracinio nusižengimo bylos, kurioje sprendžiamas išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo klausimas, nagrinėjimą.
LAT pažymi, kad ANK nuostatos susijusios su Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) nuostata, pagal kurią išteisinto asmens patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau, anot LAT, BPK nenustatyta galimybė priteisti tokių išlaidų atlyginimą iš nukentėjusiojo, inicijavusio bylą. Tai, pareiškėjo LAT teigimu, reiškia, kad sprendžiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo klausimą, negalima pagal analogiją taikyti BPK, nustatančios tokių išlaidų atlyginimo priteisimą iš nuteistojo.
ANK yra pateiktas baigtinis sąrašas subjektų, iš kurių gali būti priteisiamas tokių išlaidų atlyginimas, ir jame nėra nurodyti pareiškėjai (nukentėjusieji).
Pasak LAT, viena iš veiksmingų priemonių užtikrinti, kad proceso dalyviams nebūtų sudaryta prielaidų piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, yra toks teisinis reguliavimas, kuris leistų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo klausimą spręsti individualiai, atsižvelgiant į procesinę situaciją konkrečiu atveju, ypač jei ji yra nulemta proceso dalyvio, kuris teikia nepagrįstus skundus dėl priimto procesinio sprendimo.
Pareiškėjas LAT savo poziciją grindžia ir oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatomis, tuo, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja reikalavimą, pagal kurį įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas, neprieštaringas, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, baudžiamojo proceso teisinis reguliavimas neturi sudaryti prielaidų piktnaudžiauti procesinėmis ar kitomis teisėmis.
