Kaip parlamentarams trečiadienį atskleidė Seimo kanclerė Vaida Servetkienė, sutartį su sostinės savivaldybe pasirašytų būtent kanceliarija, bet dėl kylančių klausimų to dar nėra padariusi. Ji pridūrė, kad Seimas šias teritorijas nuo 2004 m., kai jos buvo perleistos iš savivaldybės, naudojo netinkamai, nes tai komercinės paskirties žemės.
„Sutartis iš Vilniaus miesto savivaldybės pusės, pritarus miesto tarybai, yra pasirašyta. Iš mūsų pusės kanceliarija dar nepasirašė, atsižvelgdama į situaciją ir kylančius klausimus“, – trečiadienį Seimo valdybos posėdžio metu teigė V. Servetkienė.
„Mūsų atveju, pagal dabar pasirašytą panaudos sutartį, iš tiesų pagal sąlygas, per pastarąjį 20 metų iš tiesų neatitikome naudojimo sąlygas. Sutartyje numatyta, kad sklypas turi būti naudojamas viešbučiams, restoranams, prekybos ar komerciniams objektams statyti“, – atskleidė ji.
Visgi buvęs Darbo partijos partijos lyderis Andrius Mazuronis mano, kad šis sprendimas yra politinis ir dėl jo turėtų spręsti ir politikai. Taip pat „darbietis“ siūlė keisti sutarties sąlygas su savivaldybe, numatant, kad ši galėtų statyti konferencijų centrą tik užbaigus Nacionalinio stadiono projektą.
„Turbūt sprendimą galutiniame lygmenyje turėtų priimti politikai“, – teigė A. Mazuronis.
„Tai siūlyčiau su savivaldybe derėtis dėl sąlygų pakeitimo, o ne leisti jiems statyti ką nori. Tai įrašome sąlyga, kai pastatys nacionalinį stadioną ir įrodys, kad sugeba tokio mąsto projektus įvykdyti, tada ir leiskime“, – komentavo jis.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos nariui Juliui Sabatauskui kilo klausimų tiek dėl, kaip teigiama, Seimui žadamų stovėjimo aikštelių, tiek dėl paties pastato idėjos, kuri šiuo metu „atrodo visiškai neaiški“.
„Dėl aikštelės aš būčiau už tai, kad būtų galima pamatyti panaudos sutartį. Nes pastato statyba yra visiškai neaiški“, – teigė J. Sabatauskas.
„Aš tikrai abejoju, kad tikrai reikalingas konferencijų statinys. Ir aš matau, kad sutartyje tik 260 vietų pažymėta, bet ne tai ar jos bus Seimo dispozicijoje“, – pridūrė jis.
Tuo metu Seimo Pirmininko pavaduotojas Jonas Jarutis įspėjo, kad perdavus tokias teritorijas, pradings ateities plėtros galimybės.
„Yra kelias paimti šį sklypą valstybės poreikiams. Tai būtų žuvusių atminimo vieta, tebūnie parkingas. Tai gali atsitikti, bet jeigu bus vieta užstatyta, tai nieko nepadarysi, plėtros galimybės bus nulis“, – tikino jis.
Bet Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, atsakydama į tokius klausimus tvirtino, kad tai nėra politinis sprendimas ir už aikštelės ateitį yra atsakinga kanceliarija, o ne valdyba.
„Tam tikra dalis opozicijos politikų bando padaryti tai politiniu sprendimu, nors jis toks nėra“, – tvirtino ji.
„Valdyba sprendimo nepriima, tai daro kanceliarija“, – pabrėžė politikė.
Vilniaus vicemeras: šiai dienai sklypas tiesiog nesutvarkytas
Seimo valdybos posėdyje dalyvavęs Vilniaus vicemeras Andrius Grigonis aiškino, kad šiuo metu šalia Seimo esanti aikštelė yra visiškai nesutvarkyta ir neprižiūrima. Taip pat, anot jo, konferencijų centro statybos prasidėtų tik 2026–2027 m., o iki tada savivaldybė apsiimtų užtikrinti aikštelės priežiūrą.
„Šiai dienai tas sklypas yra nesutvarkytas, primena automobilių turgų. Ir vienas iš būdų, kaip mes matytume tą vietą panaudotą moderniam konferencijų centrui. Žinoma, tas centras atsirastų ne iš karto, kalba eitų apie 2026 ar 2027 m. Iki to laiko savivaldybė įsipareigotų sutvarkyti esamas dangas ir užtikrinti esamą parkavimo vietų skaičių“, – trečiadienį Seimo valdybos posėdžio metu aiškino A. Grigonis.
„Atsiradus konferencijų centrui būtų įrengta daug reprezentacinių erdvių, kuriomis galėtų naudotis ir Seimas“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad birželio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybė pritarė sprendimui pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su Seimo kanceliarija, pagal kurią šalia parlamento esanti automobilių stovėjimo aikštelė būtų perleista sostinei.
Pasak sostinės savivaldybės, artimiausiu metu planuojama atlikti tarptautinę ekonominę studiją, kuri leistų numatyti kaip teritoriją prie Seimo geriausiai išnaudoti tarptautinio lygio konferencijų centrui.
Anot savivaldos atstovų šiame sklype stovintis pastatas turėtų gerą susisiekimą su pagrindinėmis miesto gatvėmis, viešuoju transportu, o iki oro uosto – tik 7 km., šalia – svarbios valstybinės institucijos ir viešbučiai.
Bendradarbiavimo sutartimi Savivaldybė ne tik tvarkys šią teritoriją savo nuožiūra, bet ir įsipareigojo Seime dirbantiems bei institucijoms svečiams įrengti 260 automobilių parkavimo vietų, kuriomis jie naudotųsi nemokamai. Tikėtina, kad automobilių stovėjimo aikštelė bus požeminės.
Anksčiau buvo svarstoma konferencijų centrui pritaikyti apleistus Koncertų ir sporto rūmus. Visgi, anot savivaldybės, ši vieta itin svarbi žydų bendruomenei, todėl gali būti sunku surasti bendrą sutarimą
