Iš numatytos sumos 51 mln. eurų ketinama nukreipti išankstiniams mokėjimams už vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas, 45 mln. eurų už mobilaus trumpo nuotolio oro gynybos sistemas bei likusius 40 mln. eurų – už pėstininkų kovos mašinas. Asignavimai krašto apsaugos sistemai skiriamos iš valstybės vardu skolintų lėšų.
„Ankstesnis projektų pradėjimas leistų sparčiau įgyvendinti Lietuvos kariuomenei itin svarbius projektus, užtikrinančius NATO deklaruotų Lietuvos kariuomenės vienetų inžinerinius gebėjimus ir oro gynybos įgalinimą“, – teikime Vyriausybei nurodo Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, skyrus šias lėšas krašto apsaugos sistemai, jau šiais metais finansavimais gynybai viršys 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) kartelę.
ELTA primena, kad kurį laiką politikų gretose tęsėsi diskusijos dėl būtinybės didinti finansavimą krašto apsaugai. Praėjusią savaitę Seimas priėmė Vyriausybės parengtą projektą, kuriuo siūloma įsteigti Gynybos fondą. Parlamentas pritarė pelno mokesčio tarifo padidinimui 1 proc. punktu, akcizų alkoholiui, tabakui bei saugumo ir CO2 dedamųjų visam kurui pakėlimui.
Anksčiau parlamentas pritarė dar metams pratęsti bankų solidarumo mokestį, planuojama, kad 2025 m. jis atneš 60 mln. eurų.
Iš viso Gynybos fondo sprendimai leis užtikrinti papildomą beveik 259 mln. eurų finansavimą 2025 m., daugiau nei 425 mln. eurų – 2026 m. bei beveik 444 mln. eurų – 2027 m.
