Tiesa, į tai jau spėjo sureaguoti parlamentarė Agnė Širinskienė, kuri neabejoja, kad toks įstatymo projektas valdančiųjų galvose kirba dėl dabar jau jos bendražygiu tapusio partijos „Nemuno aušra“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio.
Pats V.Semeška tikina, kad iniciatyvą Seimui teikia tikrai ne dėl vieno žmogaus – esą prasikaltusių politikų šiuo metu turime ir savivaldybėse, ir net kalėjime.
Konservatoriaus teigimu, grėsmę Lietuvai ir jos nacionaliniam saugumui keliančių politikų prie valstybės vairo būti tikrai neturėtų.
Šių metų balandį Konstitucinis Teismas (KT) pripažino, jog R.Žemaitaitis antisemitiniais pareiškimais sulaužė Seimo nario priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją. Netrukus jis pats atsisakė Seimo nario mandato – tai reiškia, kad rudenį R.Žemaitaitis galės dalyvauti Seimo rinkimuose.
Kaip naujienų portalui lrytas.lt trečiadienį komentavo R.Žemaitaitis, toks V.Semeškos užmojis jo nestebina, tačiau parlamento rinkimams jau besiruošiantis politikas panašių iniciatyvų nesureikšmina.
Mini ir savivaldybių tarybas
Konservatorių frakcijos narys V.Semeška trečiadienį įregistravo įstatymo projektą, kuriame nurodoma, kad asmuo, šiurkščiai pažeidęs Konstituciją ir (ar) sulaužęs priesaiką, kelia grėsmę valstybei, jos santvarkai, nacionaliniam saugumui bei šalies reputacijai.
Tokiam asmeniui bent 10 metų nuo sprendimo priėmimo datos siūloma riboti galimybę užimti ypač svarbias ir atsakingas pareigas: ministro pirmininko, ministro, Seimo pirmininko ar Seimo pirmininko pavaduotojo, Komiteto ar Komisijos pirmininko arba pavaduotojo.
„Lietuva dabar yra tokioje geopolitinėje padėtyje, kad, manyčiau, tik patikimi asmenys, gerbiantys teisinę valstybę, teisės viršenybės principą, turi užimti valstybei vadovaujančius postus.
Tie asmenys, kurie, bjauriai pasakysiu, yra nusišlapinę ant Konstitucijos arba tiesiog ją šiurkščiai pažeidę, sulaužę priesaiką, neturėtų užimti aukštų pareigybių valstybėje ir atsakyti už mūsų nacionalinį saugumą, skirstyti biudžetą, vykdyti parlamentinę kontrolę, nes jiems įstatymas ir mūsų teisiniai pamatai nieko nereiškia“, – portalui lrytas.lt komentavo konservatorius.
Tokių asmenų, pasak V.Semeškos, Lietuvoje tikrai yra – politikas neabejojo, kad jų artimiausiu metu gali ir padaugėti.
„Ir manau, kad mums, politikams, derėtų susitarti, kad tokie asmenys bent 10 metų neturėtų užimti aukštų pareigų valstybėje“, – pabrėžė Seimo narys.
Paklaustas, ar tokios iniciatyvos imtis nepaskatino iš Seimo po KT sprendimo pasitraukęs partijos „Nemuno aušra“ lyderis R.Žemaitaitis, V.Semeška tikino, kad įstatymo projektas nukreiptas tikrai ne į vieną žmogų.
„Žinote, yra Seimo narių net ir už grotų sėdinčių, yra savivaldybių tarybų narių, kurie pripažinti sulaužę priesaiką, taigi tai nėra taikoma vienam žmogui. Bet žinoma, be jokios abejonės, ir asmeniui, kurį jūs minėjote“, – aiškino konservatorių frakcijos narys.
„Įsivaizduokite – Antikorupcinės komisijos primininku tampa šiurkščiai Konstituciją pažeidęs žmogus. Skamba paradoksaliai“, – nurodė V.Semeška.
Nors tam, kad Konstituciją pažeidęs žmogus nebegalėtų tapti net Seimo nariu, reikėtų keisti ir pačią Konstituciją, Seimo statutą, anot parlamentaro, pakoreguoti būtų įmanoma.
„Manyčiau, Seimo statutą tikrai galime svarstyti“, – įsitikinęs V.Semeška.
Pasak jo, dabar liko sulaukti Teisės departamento išvadų, o pats politikas šią diskusiją esą inicijuos ir toliau. Toks įstatymas galėtų įsigalioti nuo šių metų spalio 1-osios.
Jau sulaukė atsako
V.Semeškos iniciatyva iškart neliko nepastebėta Mišrios Seimo narių grupės narės A.Širinskienės, kuri neseniai oficialiai prisijungė prie R.Žemaitaičio suburtos partijos „Nemuno aušra“.
Parlamentarė neabejojo, kad konservatoriai tokiu žingsniu nusitaikė būtent į jos naująjį bendražygį.
„Čia, kaip suprantu, konservatoriai nusprendė grįžt prie Remigijaus Žemaitaičio persekiojimo ir tokiu būdu bent kažkiek figos lapeliu pridengti Navickienės bėdas, kuri skęsta jau kaip rusiškas laivas prie Krymo krantų, kartu nusinešdama ir visą partijos reputaciją iš paskos.
Apie tų ribojimų, kurie nėra numatyti Konstitucijoje, teisėtumą jau nediskutuosiu. Ateičiai paliksiu“, – feisbuke rašė A.Širinskienė.
Pats R.Žemaitaitis taip pat neabejojo, kad „įkvėpė“ konservatorius galvoti apie tokį įstatymo projektą, bet to per daug nesureikšmina. Tiesa, V.Semeškai nuo politiko kliuvo nemenkai.
„Aš manau, kad įkvėpiau, bet žinote, kai žmogus turi psichinę negalią, gal jam sunku susiorientuoti, kas yra Konstitucija ir konstitucinės pareigybės. Ką čia žmogui gali pakomentuoti, kai to protelio nelabai yra.
Žmogus neturi jokio supratimo, mėgina vaizduoti dorą ir sąžiningą, kai savo marčią įdarbina į Krašto apsaugos ministeriją ir viešuosius prikimus“, – sakė R.Žemaitaitis.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad tokios pareigos kaip Seimo narys, ministras, premjeras ar prezidentas yra konstitucinės, todėl bet koks jų ribojimas taip pat numatytas tik Konstitucijoje.
„Tai yra prieštaravimas jai, bet yra tokia liga, kai žmonės labai nori atkreipti į save dėmesį, tai V.Semeška yra vienas iš tų, kuris labai nori dėmesio.
Matyt, žmogus turi psichologinę traumą – ką čia dabar padarysi. Duokit vaikui pažaisti, tegul žaidžia“, – aiškino politikas.
Politologė: logikos yra
Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili svarstė, kad R.Žemaitaitis yra tik vienas iš viso būrio politikų, kuriam toks įstatymas galėtų būti aktualus. Todėl, pasak politologės, tokią iniciatyvą nebūtinai reikėtų sieti būtent su juo.
„Iš kitos pusės, yra toks dalykas kaip nepriekaištinga reputacija. Pavyzdžiui, LR vietos savivaldos įstatyme ypatingai gražiai yra sudėliota, kiek įvairių punktų turi atitikti ir ko negali būti pažeidęs asmuo, kuris nori būti savivaldos taryboje, pavyzdžiui, komiteto pirmininku. Tad manau, kad tai nėra visiškai be pagrindo teikiamas pasiūlymas“, – portalui lrytas.lt aiškino specialistė.
G.Burbulytės-Tsiskarishvili teigimu, tame galima rasti nemažai logikos, nes dabartinėje mūsų politinėje sistemoje yra nemažai spragų ir vadinamųjų „pilkųjų zonų“.
„Kur jau ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje žmonės gūžčioja pečiais – ir pati esu iš užsienio žurnalistų sulaukusi klausimo, į kurį aš negaliu atsakyti, kaip žmogus, kuriam po apkaltos yra uždrausta būti renkamu Lietuvoje, gali būti renkamas į Europos Parlamentą? Ir čia jau kalbame konkrečiai apie Petrą Gražulį.
Tai tokių nesureguliuotų ir pilkųjų sričių yra. Pilkosios zonos yra reputacinė žala apskritai visai politinei sistemai, nes priminsiu, kad turime ir dirbantį Seimo narį kalėjime. Tokios zonos turėtų būti sureguliuotos, ir kalbu ne tik apie šios dienos pasiūlymą – čia, matyt, apskritai reikėtų giliai pasvarstyti ir teisiškai reglamentuoti, ar esama sistema yra gera“, – dėstė politologė.
Pasak G.Burbulytės-Tsiskarishvili, faktas, kad esama politinė sistema reikalauja pokyčių, bet už diskusijas dabar atsakingi Seimo nariai.
„Jeigu atsiribosime nuo etikečių klijavimo, kad įstatymas skirtas vienam ar kitam asmeniui, jeigu atsiribosime nuo subjektyvaus vertinimo, objektyviai iš visuomenės turėtų būti spaudimas išrinktiems Seimo nariams, kad jie nežaistų su asmeniniais įsižeidimais ir etiketėmis, o objektyviai sėstų ir užpildytų tas pilkąsias zonas, kurių tikrai yra labai nemažai“, – įsitikinusi politologė.
