„Išgirdau daug kvietimo solidarumui, telkimui. Nuskambėjo atgarsiai, žinoma, ir prezidento priešpriešos su konservatoriais – bet tai netapo pagrindiniu kalbos akcentu. Buvo paminėta daug sričių, kurioms dėmesys būtinas – ir čia ginčytis negali.
Švietimas, susisiekimas, energetika, kalba buvo ir apie mokesčių sistemos pertvarkas, kurios nebuvo sėkmingos. Sakyčiau, man, kaip liberalei, rezonavo prezidento mintys apie savivaldos savarankiškumą (...).
Su šia kalbos dalimi, su šiuo akcentu tikrai sutinku“, – antradienį Seime žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Pritrūko man net žmogaus teisių paminėjimo. Man atrodo, kalbant apie vieningą, solidarią, susitelkusią visuomenę nepaminėti žmogaus teisių koncepcijos... Man šito tikrai pritrūko“, – pripažino ji.
Metinio pranešimo pabaigoje šalies vadovas netiesiogiai kritiką ir buvusiai ministrei Monikai Navickienei. Klausiama apie tai, V. Čmilytė-Nielsen pripažino – po baigiamųjų žodžių, cituojant poetą Justiną Marcinkevičių, kalba apie politikų skaidrumo standartus pakeitė pranešimo toną.
„Tai buvo ta dalis kalbos, kuri po tos aukštos susitelkimo natos šiek tiek grįžo į šiandienines aktualijas. O aktualijos yra tokios. Tonas kalbos pasikeitė, taip“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen, teisiai neatsakydama, ar sutinka su tokia šalies vadovo kritika konservatorei.
„Aš kitais žodžiais ją sakyčiau ir nevadinčiau to kritika. Taip, klausimų tikrai yra ir kasdien tų klausimų vis daugėja. Tą galima konstatuoti. Bet tai, matyt, ne reikalas politinei opozicijai“, – pažymėjo ji, nurodydama, jog matant pagrindo situaciją turėtų aiškintis atsakingos teisėsaugos ir priežiūros institucijoms.
ELTA primena, kad antradienį prezidentas Gitanas Nausėda Seime skaitė metinį pranešimą.
Tai buvo penktasis parlamentui ir visuomenei skirtas valstybės vadovo pranešimas. Šįsyk G. Nausėda kreipėsi į politikus jau užsitikrinęs antrąją kadenciją šalies vadovo poste.
Šįmet savo kalboje prezidentas daugiausiai dėmesio skyrė ekonominės ir socialinės politikos klausimams. G. Nausėda pabrėžė – „negalime toliau dirbtinai dalinti, skaldyti ir rūšiuoti Lietuvos“. Prezidentas teigė, jog kalbant apie pokyčius pensijų sistemoje jam teko „ne kartą ginti valdančiąją daugumą nuo jos pačios sprendimų“ bei apgailestavo, jog dešiniųjų Vyriausybė palaidojo mokesčių reformą. Jis taip ragino neignoruoti ir Lietuvos regionų – anot jo, atskirtiems mažinimas yra susijęs su savivaldybių savarankiškumo laisve. Politikas tikino, jog regionuose gyvenantys piliečiai negali būti nurašyti „kaip niekam nereikalingas balastas“, o bendravimas su gyventojais neturėtų tapti „proginiu kalėdojimu“. Tuo metu kalbėdamas apie padėtį švietimo srityje, G. Nausėda pažymėjo – situacija kelia nerimą, todėl negerai, jog valdantieji Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) paliko be nuolatinio vadovo.
Vadovaujantis Konstitucija, prezidentas Seime skaito metinius pranešimus, kuriuose aptaria šalies padėtį, svarbiausius Lietuvos vidaus ir užsienio politikos įvykius. Tokius pranešimus šalies vadovai tradiciškai skaito parlamento pavasario sesijos metu.
