Valdančiųjų politiniai oponentai siūlo suteikti Seimo Antikorupcijos komisijai laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimus ir pavesti atlikti parlamentinį tyrimą dėl galimai neskaidrių verslo subjektų, su nusikalstamu pasauliu susijusių ir teisėsaugoje dirbančių asmenų bei valstybės politikų santykių ir galimo neteisėto poveikio nacionaliniam saugumui, valstybės politikams ir finansų sektoriui.
Pasak opozicijos atstovų, nuo planų steigti apkaltos komisiją buvo atsitraukta dėl to, nes dėl M. Navickienės veiksmų reikia susirinkti daugiau informacijos.
„Aš manau, kad jeigu ministrė būtų nuoširdesnė, tai komisijos tikrai nereikėtų. Bet ji nepasako visko iki galo, visokie nauji dalykai lenda, tai galbūt komisija galėtų išsiaiškinti ir jau tada atsakyti į klausimą – galbūt yra pažeista ir daugiau dalykų. Kiekvienas Seimo narys duoda priesaiką ir ta priesaika gali būti pažeista“ , – Eltai teigė Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime atstovas Algirdas Sysas.
„Pirmiausiai turi komisija išsiaiškinti, ar yra tikslas. Jeigu komisijoje iškyla klausimų arba atsiranda daugiau papildomų faktų, tai tada jau galima sudarinėti ir apkaltos komisiją bei kreiptis į Konstituciją“, – pridūrė jis.
Savo ruožtu Mišriai Seimo narių grupei priklausanti Agnė Širinskienė atkreipia dėmesį, kad šios kadencijos metu apkaltą suorganizuoti jau neužtektų laiko.
„Apkaltos įgyvendinti neįmanoma. (...) Konstitucinis Teismas (trunka – ELTA) apie šešis mėnesius iki išvados priėmimo. Tai tiek šitas Seimas neturi, jau bus kita kadencija, o už praėjusią kadenciją padarytus nusižengimus yra neįmanoma atlikti apkaltos“, – Eltai sakė A. Širinskienė.
Prie iniciatyvos tikina ketinantys jungtis ir Lietuvos valstiečių ir žalųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nariai, kurie visų pirma siūlė steigti apkaltos komisiją.
„Mes nieko prieš, jeigu tas funkcijas perduotume Antikorupcijos komisijai, svarbu, kad procesas vyksta ir būtų atsakyta į klausimus, dėl ko ir kyla mums abejonių“, – Eltai sakė LVŽS frakcijos seniūnė A. Norkienė.
„Tai apsitarsime ir, manau, kad pasirašysime“, – pridūrė ji.
Projekte teigiama, kad laikinoji komisija sieks nustatyti, ar nebuvo buvusios ministrės M. Navickienės, jos sutuoktinio ar kitų su jos ar investuotojos Ievos Trinkūnaitės šeima siejamų asmenų neleistino poveikio informacinės visuomenės plėtros komitetui paskelbiant viešąjį pirkimą ir nustatant jo laimėtoją UAB „Foxpay“.
Nustatyti, kokiuose kituose viešojo sektoriaus viešuosiuose pirkimuose dalyvavo ir laimėjo „UAB „Foxpay“, įmonių grupė „iSun“ bei kitos su I. Trinkūnaite ir Vilhelmu Germanu (V. Žideliu) susijusios įmonės.
Taip pat išsiaiškinti ar šių įmonių, jų vadovų ar akcininkų galimos sąsajos su už sukčiavimą teistu Vilhelmu Germanu (V. Žideliu), užsienio valstybių fiziniais ar juridiniais asmenimis bei M. Navickiene nekėlė grėsmės, jog įmonių sukaupti didelės apimties asmens duomenys, įskaitant duomenis apie asmenų finansines operacijas, bus panaudoti politiniais ar nusikalstamos veiklos tikslais arba veikiant nacionaliniam saugumui priešiškais interesais.
Tyrimu bus siekiama ir įvertinti tuometinės ministrės vasario mėnesį įvykusio skrydžio į Dubajų aplinkybes, atsakant į klausimą, su kokiais asmenimis M. Navickienė skrido vienu lėktuvu. Taip pat išsiaiškinti, ar ministrė vyko su diplomatiniu pasu, o ir jei taip, ar jos diplomatinio paso suteikiamos garantijos negalėjo būti panaudotos veikiant prieš nacionalinio saugumo interesus arba realizuojant galimai nusikalstamas veikas.
Norima įvertinti ir tai, ar Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai 2022 m. buvo pateikti visi duomenys, leidžiantys įvertinti I. Trinkūnaitės atitikimą nacionalinio saugumo interesams, ir jei ne – nustatyti to priežastis.
Tarp komisijos tikslų ir siekis išsiaiškinti, ar buvusios ministrės M. Navickienės ryšiai su I. Trinkūnaite, V. Germanu, kitais su jais siejamais asmenimis, negalėjo kelti grėsmių nacionaliniam saugumui, kartu atsižvelgiant ir į galimą užsienio valstybių institucijų kišimąsi į šių asmenų Lietuvoje vykdomą veiklą.
ELTA primena, kad kilus skandalui dėl ryšių su tolima giminaite ir finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ savininke Ieva Trinkūnaite bei jos sugyventiniu, už sukčiavimą kalėjusiu Vilhelmu Germantu iš posto pasitraukė ministrė Monika Navickienė.
Viešojoje erdvėje iškylant vis daugiau informacijos apie M. Navickienės sutuoktinį Mindaugą Navicką bei I. Trinkūnaitę bei V. Germantą, jų valdomus verslus, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl „Foxpay“. Lietuvos bankas, savo ruožtu, tęsia įmonės patikrinimą – pranešta, jog nuspręsta apriboti dalį įmonės veiklos.
Visgi, sprendimą trauktis iš pareigų M. Navickienė priėmė po to, kai 15min.lt paskelbė, jog ši su I. Trinkūnaite ir V. Germantu privačiu lėktuvu keliavo į Dubajų. Iš pradžių negalėjusi paaiškinti, kas finansavo šią viešnagę, vėliau konservatorė deklaravo, jog tai buvo dovana.
M. Navickienė yra teigusi, jog I. Trinkūnaitė yra tolima jos giminaitė – vyro brolio žmonos sesuo. Anot politikės, su ja bendrauta retai, o apie I. Trinkūnaitės sugyventinio V. Germano nusikalstamą praeitį nieko nežinojo.
Nepaisant palikto politinio posto, Seimo opozicija imasi apkaltos politikei – siūlo burti laikinąją parlamentinę komisiją, kuri aiškintųsi galimus M. Navickienės neskaidrius ryšius.
Atsistatydinus M. Navickienei, prezidentas pavedė finansų ministrę Gintarę Skaistę laikinai vadovauti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM).
