„Ta lenta, pirmiausia, buvo pakabinta nelegaliai ir demokratinėje visuomenėje, demokratiškoje šalyje reikia gerbti įstatymus, tvarkas. Taip, demokratijoje yra nuomonių raiškos įvairovė, bet šis poelgis yra ant provokavimo ribos“, – Eltai antradienį teigė S. Kairys.
„Manau, kad taip (elgtis – ELTA) nėra teisinga, ypač kai rinkimai ant nosies ir bandoma tam tikrus aspektus susidėlioti“, – pažymėjo ministras.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad demokratinėje valstybėje galiojančios tvarkos nepaisymas rodo nepagarbą ne tik šaliai, bet ir istorinei asmenybei, kurios atminimą siekiama įamžinti nelegaliais būdais.
„Kai kalbame apie įamžinimą, yra tam tikros tvarkos ir būtų pagarbu jų laikytis. Kitaip mes ir tos asmenybės negerbiame, kurią norime gerbti, jei nekreipiame dėmesio į kelią, kaip tie įamžinimo ženklai turi būti realizuojami“, – sakė S. Kairys.
„Kalbame ne tik apie Škirpą – yra daug iniciatyvų vienaip ar kitaip kažką įamžinti. Tai visi tie dalykai (...) turėtų subręsti visuomenėje ir būti įvykdomi pagal taisykles“, – pabrėžė ministras.
ELTA primena, kad sekmadienį po pietų „Grindos“ darbuotojai su policijos palyda atvyko nukabinti penktadienį, 1941 metų Birželio sukilimo išvakarėse, su savivaldybe nesuderintos ir ant Lietuvos apeliacinio teismo rūmų pakabintos kontraversiškai vertinamo pulkininko K. Škirpos atminimo lentos.
Ši atminimo lenta buvo pakabinta Nacionalinio susivienijimo iniciatyva.
Generolo atminimo stojus ginti kelioms dešimtims protestuotojų, pareigūnams juos nuo memorialo teko patraukti jėga. Galiausiai lenta buvo nukabinta, trys pareigūnų nurodymų nevykdę asmenys buvo sulaikyti.
Kaip Eltai teigė Vilniaus savivaldybės tarybos narė Kamilė Šeraitė-Gogelienė, K. Škirpos atminimo lenta visuomenėje kurstė neapykantą. Politikės teigimu, Istorinės atminties komisija dėl K. Škirpos asmenybės vertinimo kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC), tačiau išvados iki šiol nėra gavę.
Anksčiau pateiktose LGGRTC išvadose dėl K. Škirpos įvertinamas svarbus jo indėlis priešinantis sovietų okupaciniam režimui, tačiau pabrėžiama, jog 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.
