„Prezidentas nuėjo pačiu paprasčiausiu keliu. Kalbėjo apie tai, kas yra labiau populiaru. Dėl to man susidarė įspūdis, kad kalba labiau pritaikyta (Seimo – ELTA) rinkimams“, – Eltai teigė Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė.
„Mes šiame pranešime nematėme nieko apie teismus, beveik nieko neišgirdome apie užsienio politiką, mes nematėme prezidento refleksijų apie visuotinį šaukimą, apie diviziją, civilinę saugą, nors tai buvo jo paties praėjusių metų pranešime“, – tęsė politologė.
Jai antrino ir Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili. Jos teigimu, esamas kontekstas reikalavo šiame metiniame pranešime akcentuoti labai konkrečias užsienio politikos problemas.
„Juk buvo prezidento rinkimai, buvo pirmasis turas ir čia turėjome kandidatą (Eduardą Vaitkų – ELTA), kuris atvirai demonstravo antivakarietiškas nuotaikas. Tad to akcento aš pasigedau. Juk tai prezidento tiesioginė atsakomybės sritis. Todėl aš pasigedau griežtesnio akcento dėl to, kad Lietuva, bent jau jo kadencijos metais, neištrūks iš euroatlantinės integracijos kelio“, – sakė politologė.
Abi ekspertės sutaria, kad metinio pranešimo akcentai siejasi su anksčiau prezidento išsakytais lūkesčiais dėl rudenį besiformuosiančios naujos valdžios.
„Aš manau, kad šis pranešimas yra labai susietas su vyksiančiais Seimo rinkimais. Jis kviečia žmones keisti valdžią. Mes matėme gana aiškius prezidento pasisakymus, kad reikia telktis, nes esą yra labai aišku, kas užsiima visuomenės skaldymu“, – teigė R. Urbonaitė.
„Pranešimu siekta atliepti niūrias visuomenės nuotaikas Vyriausybės atžvilgiu. Reikia pažymėti, kad prezidentas turi labai aiškų tikslą – valdančioji dauguma su socialdemokratais priešakyje“, – teigė MRU politologė.
Savo ruožtu G. Burbulytė-Tsiskarishvili taip pat pažymėjo, kad kalbos metu išsakytos idėjos aiškiai koreliavo su pareiškimais, kad ateinanti Seimo dauguma veikiausiai bus centro kairės.
„Vertinčiau šį pranešimą kaip būsimos kadencijos programą. Tai savotiška žinutė būsimai Seimo daugumai ir Vyriausybei, ko turėtų tikėtis iš prezidento“, – teigė ji.
Pasisakymas dėl M. Navickienės skandalo grąžino į nuolatinių įtampų būseną
G. Nausėda metinio pranešimo pabaigoje skyrė dėmesio skandalui, į kurį įsivėlė atsistatydinusi ministrė Monika Navickienė.
„Čia, gerbiamieji, ketinau padėti tašką. Deja, pastarieji įvykiai neleidžia to padaryti. Kaip atsitinka, kad sąsajų su verslais kartelę nuleidome taip žemai, jog pasiskraidymo su kriminalinės praeities asmeniu faktui iškilus į viešumą viskas, ką sugebama ištarti, yra tas senokai begirdėtas „ministrė nekalta, aplinka kalta“, – baigdamas skaityti metinį pranešimą Seime sakė G. Nausėda.
R. Urbonaitės teigimu, ši pranešimo dalis pasirodė nenatūrali, nes rezonansą sukėlusios situacijos įvertinimo laukta pagrindinėje kalbos dalyje.
„Tai pasirodė gana dirbtina. Logiška buvo manyti, kad pačioje kalboje į tai bus atkreiptas dėmesys“, – sakė politologė.
Savo ruožtu G. Burbulytės-Tsiskarishvili manymu, šis kalbos akcentas net kontrastavo su bendruoju kalbos tonu.
„Tai, kad šis klausimas bus paminėtas – buvo toks lūkestis. Bet kalboje to nebuvo. Ir staiga toks trinktelėjimas. Tai suveikė kaip specialusis efektas. Jis grąžino skaitytojus į nuolatinių įtampų būseną. Tai buvo kontrastas kalbai“, – apibendrino KU politologė.
ELTA primena, kad antradienį prezidentas Gitanas Nausėda Seime skaitė metinį pranešimą.
Tai buvo penktasis parlamentui ir visuomenei skirtas valstybės vadovo pranešimas. Šįsyk G. Nausėda kreipėsi į politikus jau užsitikrinęs antrąją kadenciją šalies vadovo poste.
Šįmet savo kalboje prezidentas daugiausiai dėmesio skyrė ekonominės ir socialinės politikos klausimams. G. Nausėda pabrėžė – „negalime toliau dirbtinai dalinti, skaldyti ir rūšiuoti Lietuvos“. Prezidentas teigė, jog kalbant apie pokyčius pensijų sistemoje jam teko „ne kartą ginti valdančiąją daugumą nuo jos pačios sprendimų“ bei apgailestavo, jog dešiniųjų Vyriausybė palaidojo mokesčių reformą. Jis taip ragino neignoruoti ir Lietuvos regionų – anot jo, atskirtiems mažinimas yra susijęs su savivaldybių savarankiškumo laisve.
Politikas tikino, jog regionuose gyvenantys piliečiai negali būti nurašyti „kaip niekam nereikalingas balastas“, o bendravimas su gyventojais neturėtų tapti „proginiu kalėdojimu“. Tuo metu kalbėdamas apie padėtį švietimo srityje, G. Nausėda pažymėjo – situacija kelia nerimą, todėl negerai, jog valdantieji Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) paliko be nuolatinio vadovo.
Vadovaujantis Konstitucija, prezidentas Seime skaito metinius pranešimus, kuriuose aptaria šalies padėtį, svarbiausius Lietuvos vidaus ir užsienio politikos įvykius. Tokius pranešimus šalies vadovai tradiciškai skaito parlamento pavasario sesijos metu.
