Tuo metu pirmadienį vykusiuose komiteto klausymuose NSGK pirmininkas Arvydas Pocius pažymėjo, kad kol kas linkstama prie nuomonės nekeisti LGGRTC pavadinimo, tačiau vis dar aiškiai nesutariama dėl to, kaip turėtų atrodyti prie centro kuriama taryba. LGGRTC vadovas Arūnas Bubnys laikosi nuomonės, kad taryba turėtų išlikti patariamojo pobūdžio. Tuo metu parlamentarė Paulė Kuzmickienė tikina, kad būtina, jog taryba turėtų ir valdymo svertų.
„Esu įsitikinusi, kad taryba atliepia svarbų tikslą – padėti centrui susitvarkyti savo valdysenos, darbo klausimus. Nematau jos kaip stabdžio, matau kaip pagalbą – tiek kalbant dėl sudėties, tiek dėl funkcijų. Siūlyme taryba išlieka kaip valdymo organas. Ten aiškiai pasakyta, kad centrui vadovauja direktorius ir taryba, bet tarybos funkcijos yra labai aiškiai užrašytos į 11 punktų ir nieko daugiau. O direktoriaus valdysena yra visa kita. Tai aš išlieku prie šio siūlymo“, – pirmadienį posėdyje kalbėjo P. Kuzmickienė.
„Centras ilgalaikiškai turi problemų su valdysena. (...) Visi tą pastebi. Jei pažiūrėtume ekspertinių įstaigų įžvalgas ir pastabas, visi kalba gana vienodai. Jei centre būtų viskas tvarkoje, gal mes ir kalbėtume apie mokslinę tarybą. Bet dabar situacija yra labai kitokia“, – sakė parlamentarė.
Nepaisant P. Kuzmickienės kritikos, A. Bubnys tikino, kad siūloma taryba centre turėtų išlikti tik patariamosios arba mokslinės paskirties. Visgi net ir pastaruoju atveju, kaip pažymėjo A. Bubnys, tarybai suformuluotos užduotys būtų per siauros.
„Siūlomame įstatymo projekte yra numatyta mokslinė komisija, kuri, pakvietus daug autoritetingų ekspertų, galėtų centrui pateikti savo mokslinių tyrimų kryptis. (...) Bet taip centrą iš daugiafunkcės įstaigos vėl orientuotume į mokslinius ir taikomuosius tyrimus. Man atrodo, kad tas tikslas čia yra per siaurai suformuotas“, – sakė A. Bubnys.
A. Bubnys prašo apsvarstyti galimybę į tarybos sudėtį įtraukti LGGRTC atstovą
LGGRTC vadovas iškėlė klausimą ir dėl tarybos sudėties – jis akcentavo, kad centro veiklą dalinai reguliuosiančioje taryboje turėtų būti ir bent vienas centro atstovas. „Čia yra didelis universitetų vaidmuo – yra numatyti bent 5 universitetus atstovaujantys nariai. Bet centras yra multifunkcinė įstaiga ir moksliniai tyrimai yra tik vienas iš aspektų ir, galbūt, net pats svarbiausias. (…) Negalime tapti moksline įstaiga, nei pagal dabar galiojančius įstatymus, nei pagal turimus pajėgumus – finansinius ir žmogiškus resursus“, – pažymėjo LGGRTC vadovas.
„Kadangi LGGRTC – biudžetinė įstaiga, o Lietuvoje biudžetinėms įstaigoms pagal įstatymą yra vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas. Todėl taryba negali būti kolegialus valdymo organas ir gali būti tik kaip patariamasis organas“, – Teisės departamento išvadą posėdyje citavo NSGK pirmininkas Arvydas Pocius.
Savo ruožtu P. Kuzmickienė atkreipė dėmesį, kad siūlyme į tarybos sudėtį numatoma įtraukti 4 universitetų – rektorių konferencijos – atstovus, 1 Muziejų asociacijos atstovą, 1 Istorijos instituto atstovą, po 1 atstovą iš Vyriausybės ir Prezidentūros, 2 iš Seimo bei dar 1 iš Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos.
Seimas LGGRTC pertvarkai pritarė praėjusių metų gruodį. Pirminiame įstatymo projekte siūlyta įstaigą pervadinti Totalitarinių režimų tyrimų centru bei įsteigti naują valdymo organą – tarybą. Visgi šiuo metu svarstomame variante pavadinimo keitimo idėjos atsisakyta, tačiau dėl tarybos vaidmens vis dar ieškoma sutarimo.
Projekte numatoma, kad taryba tvirtins centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą, įstaigos ilgalaikius strateginius ir metinius veiklos planus, taip pat priims sprendimus ir dėl kitų jos kompetencijai priskirtų klausimų.
Visgi buvusios Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos pirmininkės P. Kuzmickienės siūlymas pertvarkyti LGGRTC sulaukė pasipriešinimo. Jam nepritarė ne tik A. Bubnys, bet ir kai kurie partijos kolegos.
