Arūnas Karaliūnas. Neapleidžia dvejonės: ar tikrai naujasis tiltas Kaune pasiteisins?

2024 m. birželio 23 d. 07:00
Visiems, abejojantiems vadinamojo Kėdainių tilto statybos sėkme, vertėtų apsilankyti Dariaus ir Girėno stadione, kuriame vyksta ir mažiausiai kelerius artimiausius metus bus rengiami svarbiausi šalies futbolo bendruomenės renginiai.
Daugiau nuotraukų (2)
Kai Kauno valdžia ėmėsi šio projekto, abejojančiųjų sėkminga jo pabaiga
buvo gerokai daugiau negu palaikančių sumanymą. Nepaisant visų
trikdžių, išaugusios sąmatos bei nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių,
stadioną pavyko atnaujinti.
Nėra abejonių, kad Kėdainių tiltas, kurį ateityje siūloma pavadinti
Santakos tiltu, tikrai bus pastatytas. Galbūt darbai truks ilgiau kaip
trejus metus ir kainuos brangiau, bet kas gali prisiminti bent vieną
tokio masto projektą, kurį pavyko įvykdyti numatytu laiku ir už pradinę
kainą?
Transporto specialistų nuomone, tiltas sukurs patogesnį ir greitesnį
susisiekimą aplenkiant miesto centrą, ypač prisidės mažinant transporto
srautus ties Kauno senamiesčiu. Skaičiuojama, kad per parą Šv.Gertrūdos
ir Gimnazijos gatvių sankryžą pervažiuoja apie 70 tūkst. automobilių ir
bent pusė jų pravažiuoja šią vietą tranzitu, judėdami į kitus miesto
rajonus.
Tiltas taip pat pasitarnaus tankiausiai apgyvendintų rajonų gyventojams
– pagerės susisiekimas tarp Šilainių, Vilijampolės ir kitapus Nemuno
esančių Marvelės, Aleksoto bei Žemosios Fredos rajonų.
Maža to – vadinamasis Kėdainių tiltas laikomas strateginės reikšmės
objektu visam Kauno regionui. Prireikus jo techniniai parametrai
leistų šį kelią virš Nemuno pasitelkti kaip alternatyvųjį maršrutą
krašto gynybai.
Nepaisant šios aplinkybės, kasdien apie būtinybę didinti valstybės
gynybos pajėgumus trimituojanti Vyriausybė šiam objektui neskyrė nė
euro.
„Tiltą planuojama pastatyti per trejus metus, tačiau tam reikalingas ir
valstybės prisidėjimas. Kol kas iš Vyriausybės mums adresuotas
apskritas nulis“, – viešai pareiškė Kauno meras V.Matijošaitis.
Bendras tilto ilgis sieks 417 metrų, o plotis – 23,2 metro. Jame
išsiteks 4 eismo juostos ir 6,9 metro pločio zonos pėsčiųjų bei dviračių
takams. Bendra statybų vertė sieks 115 mln. eurų.
Pinigų suma tikrai įspūdinga ir tikėtina, kad ji dar gali padidėti.
Tiltas kainuos maždaug triskart brangiau negu stadiono rekonstrukcija.
Aišku, lyginti šiuo atveju nėra visiškai teisinga, nes infliacija
pastaraisiais metais atliko savo juodą darbą.
Nepaisant didelės statinio kainos, neapleidžia abejonės, kaip tiltas
atrodys išskirtinėje Kauno vietoje ir kokia bus jo praktinė nauda.
Pokyčiai transporto sektoriuje pastaraisiais metais vyksta neįtikėtinu
tempu ir visiškai neaišku, kokia kryptimi gali pasukti asmeninių
automobilių skaičius. Štai kai kurie Vilniaus gyventojai jų jau
atsisako, nes dėl parkavimo vietų stygiaus ir nesibaigiančių spūsčių
tiesiog patogiau naudotis kitomis transporto priemonėmis.
Reikia neužmiršti, kad šiuo metu atliekama galimybių studija, kuri
turėtų atsakyti, koks didelio našumo viešasis transportas artimiausiais
metais labiausiai tiktų miestui. Jeigu būtų nuspręsta tiesti greitojo
tramvajaus bėgius, toks sprendimas smarkiai pakeistų visą transporto
sistemą bei kauniečių įpročius.
Nereikėtų visiškai atmesti ir pasiūlymo statyti tiltą per Nerį, kuris
būtų gerokai paprastesnis ir pigesnis negu Kėdainių tiltas. Dėl šiuo
metu vykstančios kelio A1 ir tiltų rekonstrukcijos ties Kaunu ši
atkarpa jau tapo prakeiksmu vairuotojams. Nors baigus darbus situacija
pagerės, automobilių srautas šiuo keliu tik didės, todėl dar viena
jungtis per Nerį nepakenktų.
Architektai nėrėsi iš kailio projektuodami statinį, kuris atsidurs
unikalioje vietoje – Nemuno ir Neries santakoje. Šią vietą drąsiai
galima vadinti ne tik Kauno, bet ir visos Lietuvos simboliu.
Nors architektūrinės idėjos konkursą laimėjusios architektų komandos
„Processoffice“ darbas pelnė gausybę kolegų komplimentų, kauniečiai
svarsto, kaip Kėdainių tiltas įsikomponuos Kauno senamiesčio fone.
Žinoma, specialistai pasižymi geresne vaizduote ir geba geriau įvertinti
būsimus pokyčius, tačiau būtų tikrai apmaudu, jeigu sprendžiant
transporto problemą tektų paaukoti dalį miesto grožio. Vėliau ką nors
keisti jau nebus galimybių.
Į daugelį klausimų turbūt bus galima atsakyti tik tuomet, kai naujuoju
tiltu pradės riedėti pirmieji automobiliai. Jeigu neatsiras nenumatytų
kliūčių, laukti liko ne taip jau ilgai. 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.