Teismo vadovas sako, kad orderių turbūt būtų panaikinta dar daugiau, jeigu juos gavę asmenys naudotųsi apskundimo teise.
Teisėjas įvardija tris pagrindinius policininkų nutarimuose skirti orderį pastebimus trūkumus – sprendimai nėra aiškūs, nėra pagrįsti teisiniais argumentais ir nėra motyvuoti.
„Jeigu pirminiame lygyje – policijoje – būtų priimami rašytiniai argumentuoti sprendimai, kodėl padaryta išvada išduoti ar neišduoti, tikėtina, kad daugiau ginčytų. Žmogaus teisių gynimo požiūriu, būtų didesnė galimybė šias teises užtikrini, dabar palikta abejonių. Policijos dokumentas pateikiamas vos ne kaip dirbtinio intelekto pranešimas. Nežinau, ar toks procesas atitinka teisinės valstybės principą“, – Eltai sakė teisėjas A.Purvainis.
Liepos 1 dieną sukaks vieneri metai, kai Lietuvoje imta išduoti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderius. Orderis išduodamas, kai nusikaltimo fakto nenustatoma, bet pagal policijos algoritmus tikėtina, kad toje šeimoje gal kilti smurto grėsmė ateityje. Orderis gali būti skundžiamas teismui.
Kauno apylinkės teisme per praeitų metų antrą pusmetį buvo gauti 64 skundai dėl išduotų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderių. Pagal gautus skundus, 21 orderis buvo panaikintas, tai rodo, kad 33 proc. skundų buvo tenkinta.
Nuo šių metų sausio 1 dienos iki birželio pradžios šis teismas gavo 57 skundus, išnagrinėjęs 53 skundus, teismas 20 jų tenkino ir orderius panaikino, taigi, per šį laikotarpį tenkinti 35 proc. skundų, daugiau keliais procentais nei pernai.
Nuo pat įstatymo įsigaliojimo Kauno apylinkės teismas gavo 121 skundą dėl orderio išdavimo, išnagrinėjęs 117 skundų, teismas 41 iš jų patenkino ir orderius panaikino.
„Darau prielaidą, kad jeigu apskundimo procentas būtų didesnis, tai tikėtina, kad orderių būtų naikinama šimtais. Kažkoks paradoksas, labai nedidelis procentas orderių yra skundžiama. Draudimai ir įpareigojimai griežti, o apskundimo procentas kelia nuostabą“, – interviu Eltai sakė teisėjas A.Purvainis.
Orderis numato įpareigojimus ir draudimus
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis numato, kad, esant smurto artimoje aplinkoje rizikai, pilnametis smurto pavojų keliantis asmuo būtų įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jei jis gyvena kartu su smurto pavojų patiriančiu asmeniu. Taip pat smurto pavojų keliančiam asmeniui neleidžiama lankytis šio asmens gyvenamojoje vietoje, draudžiama artintis prie jo ir kartu su juo gyvenančių asmenų.
„Orderis yra pakankamai rimta prievartinė priemonė, nes žmogus, kai jam išduodamas orderis, ne šiaip gauna popieriaus lapą – jis gauna įpareigojimus ir draudimus. Orderis reiškia įpareigojimus ir draudimus, o tie įpareigojimai labai rimti – turi išsikelti iš gyvenamosios vietos, kur gyvena kartu su smurto pavojų patiriančiu asmeniu, nesvarbu, kad jam būstas priklauso, nuosavybės teisė nieko nelemia. Smurto orderis išduodamas 15 dienų, asmuo negali bendrauti ir ieškoti kontaktų su pavojų patiriančiu asmeniu, taip pat negali bendrauti ir su vaikais, nepaisant, kad su vaikais konflikto nėra. Vaikai grįš iš mokyklos, o jų tėčiui išduotas orderis – jie tėčio nematys 15 dienų. Jokių išimčių, kad palikti galimybę bendrauti su vaikais. Mano požiūriu, nepalikta galimybės individualiam įvertinimui, siekiant užtikrinti geriausius vaiko interesus“, – Eltai sakė Kauno apylinkės teismo pirmininkas A.Purvainis.
Teisininkas svarstė, kodėl retai naudojamasi apskundimo teise – arba pats įstatymas ir jo reguliavimas blogas, arba jo įgyvendinimas nėra tinkamas.
Teisėjo A.Purvainio vertinimu, policija įstatymą įgyvendina formaliai, vos ne pagal matematinę formulę: trys teigiami atsakymai iš klausimyno ir nusprendžiama, kad kriterijai išduoti smurto orderį yra.
Įstatymu yra nustatyta arti 20-ties smurto artimoje aplinkoje vertinimo kriterijų: pavyzdžiui, pavojų keliantis asmuo pareigūnų akivaizdoje elgiasi konfliktiškai, pavojų patiriantis asmuo yra ekonomiškai priklausoma nuo pavojų keliančio asmens ir t.t.
Pasak teisėjo, išduodant orderį, nėra motyvuoto ir argumentuoto įvertinimo, nepriimamas motyvuotas sprendimas, kaip tokius sprendimus priima teismai, aprašydami faktines aplinkybes, motyvus, rezoliucinę dalį.
„Į klausimyną atsako pavojų patyręs asmuo ar policiją iškvietęs asmuo, nėra argumentuoto įvertinimo. Užpildomas dokumentas – orderis, jame nurodomi tik anketiniai duomenys, įrašomas terminas, data, kada žmogus turi išsikelti, iki kada galioja orderis ir pasirašo jį surašęs pareigūnas. Orderį gavęs asmuo neturi kur paskaityti, kokie motyvai nulėmė, kad jam jis išduotas. Tai nėra kaip teismo sprendimas. Čia žmogus tik mato sprendimą, o kuo jis pagrįstas – nemato. Turim tik pareigūnų vidinį įsitikinimą, o kuo jis pagrįstas – nematome. Ir teismui problema – kai teismas gauna skundą, iš policijos gauname orderį, klausimyną ir žmogaus skundą. Skundai minimaliai argumentuoti, nes žmonės neturi motyvuotų sprendimų prieš juos, todėl prašoma iš naujo įvertinti situaciją ir teisme ji vertinama nuo pradžios. Jau gavęs teismo nutartį, žmogus gali suprasti, kodėl jam pritaikyta ar netaikyta prievartos priemonė“, – apie apsaugos nuo smurto orderio išdavimo Eltai pasakojo A.Purvainis.
Teisėjas sako, kad teises į teisingą teisinį procesą nuo pat jo pradžios, kai atvyksta policija, turi abi šalys – tiek galimai pavojų keliantis asmuo, tiek jį patiriantis.
„Abi pusės turi teisę matyti aiškius, įtikinamus argumentus, mes pasigendame pagrįstumo, aiškumo, teisinių argumentų ir motyvuotų sprendimų. Tai nedera su teisinės valstybės principu“, – sako teisėjas.
Pasak jo, atsakydami į teismo įvardijamas problemas pareigūnai teigia, kad įstatymas iš jų nereikalauja to, ko norėtų matyti teisėjai.
„Aš manau, kad abi pusės turi matyti aiškius, įtikinančius argumentus. Pareigūnai sako, kad įstatymas iš mūsų nereikalauja, aš sakau, kad už blogą įstatymą blogiau gali būti tik jo blogas taikymas. Priimant aiškius, raštu priimamus sprendimus tiek dėl orderio skyrimo, tik dėl neskyrimo, būtų daugiau teisės į teisingą procesą“, – sako teisėjas.
Jis pasakojo, kad tuomet, kai asmuo apskundžia jam skirtą apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, teismas gauna labai mažai medžiagos. Į klausimą, kodėl išduotas ar neišduotas orderis, policija dažniausiai atsako, kad nėra nustatyta priežasčių, kurios leistų priimti priešingą sprendimą.
„Teismas gauna minimalią medžiagą ir iš esmės ten nėra net ką tikrinti, nėra argumentų. Tada dirbama nuo nulio – tikrinamos sąlygos ir pagrindai, tada teismas pats imasi vertinti riziką“, – apie teismo darbą gavus skundą dėl orderio Eltai pasakojo A.Purvainis.
Pasak jo, tenkindamas pareiškėjo skundą, teismas dažniausiai nurodo, kad tai buvo neproporcinga priemonė nurodytoje situacijoje, per griežta ir nebuvo būtinybės orderiui skyrimui.
„Kyla pagrįstų abejonių, ar tūkstančiuose orderių, išduotų per visą respubliką, nėra teisės į teisingą teisinį procesą pažeidimo atvejų? Ir man dar daugiausia baimės kelia, ar neturime pasislėpusių pavojingesnių veikų, dėl kurių galbūt ne orderį išduoti reikia, o ikiteisminį tyrimą pradėti, gal ne tik pavojus kilęs, o gal nusikalstama veika padaryta?“, – mano Kauno apylinkės teismo pirmininkas A.Purvainis.
Teisininkas pasigenda prokurorų dalyvavimo, sprendžiant dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje išduodamų orderių.
„Nerado įstatymas vietos prokurorui“, – apgailestavo teisėjas.
Orderis išduotas ginče dėl gėlių vazonų
Pavyzdį, kai teismas, nerasdamas pagrindų apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio išdavimui, jį panaikina, A.Purvainis nurodo ginče dėl gėlių vazonų policijos išduotą minėtąjį orderį.
Kaip pasakojo teisėjas, gegužės 1 dieną policija išdavė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį vyrui, kai į jo namus atvykusi vaiko motina pareigūnams pasiskundė, kad buvęs gyvenimo draugas jos neįsileidžia į namus ir neatiduoda gėlių vazonų. Gegužės 7 dieną teismas šį orderį panaikino.
„Konfliktinė situacija dėl vyro ir moters atitiko formalius rizikos vertinimo kriterijus, teismas, peržiūrėjus vaizdo įrašus, nustatė, kad nėra smurto artimoje aplinkoje požymių. Iškvietė esą pavojų patiriantis asmuo, nes anksčiau buvo konfliktų, grasinimų. Tačiau atvykusiems pareigūnams moteris šių aplinkybių nenurodė, buvo rami, šypsojosi. Kitaip buvo aiškinamos aplinkybės nei kvietimo metu. Skundą išnagrinėjęs teismas paskelbė, kad pareigūnai turėjo apgalvoti ir kitus galimus variantus tai situacijai išspręsti“, – apie teismo priimtą sprendimą dėl išduoto orderio pasakojo Kauno apylinkės teismo vadovas.
Teismas konstatavo, kad minėtam vyrui nustatyti įpareigojimai neproporcingi situacijai, o policininkai liudijo, kad jis nesielgė konfliktiškai ar agresyviai.
Teisėjas mano, kad kartais esą pavojų patiriantys asmenys orderio siekia, kad kita pusė patirtų nepatogumų, ypač paskui nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, neretai siekiama pastiprinti argumentus, įrodinėjant sutuoktinio kaltę nutraukiant santuoką.
Įsigaliojus apsaugos nuo smurto artimoje orderiui, baudžiamųjų bylų skaičius dėl smurto artimoje aplinkoje keitėsi – pasak A.Purvainio, jo vadovaujamame Kauno apylinkės teisme grasinimų nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą bylų artimoje aplinkoje skaičius liko toks pats, tuo metu bylų dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo artimoje aplinkoje padidėjimo – tokių bylų pernai, per antrą pusmetį, buvo 4, šiemet teismas jau gavo 13.
Tuo metu bylų dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymų artimoje aplinkoje šiemet sumažėjo: pernai per pusmetį teisme jų buvo 133, šiemet jau gauta 88.
Per daugiau nei penkis mėnesius šiemet Kauno apylinkės teismas iš viso gavo 36 bylomis mažiau dėl smurto artimoje aplinkoje, palyginti su praeitų metų antru pusmečiu.
„Turi būti labai efektyvi šio įstatymo taikymo kontrolė, jeigu būtų prokurorinė kontrolė ir jeigu būtų sumažėję nusikaltimų artimoje aplinkoje, sakytume, kad įstatymas geras, pasiekėme rezultatų. Dabar bylų dinamika, nesant prokurorinės kontrolės, į tokį klausimą neleidžia atsakyti. Ar negali būti taip, kad kartais tam tikrais atvejais išduodamas orderis, nors reikalinga pradėti ikiteisminį tyrimą? Ypač kalbant apie Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, kur numatoma atsakomybė už nežymaus sveiaktos sutrikdymą artimam giminaičiui. Ar nėra taip, kad išduodami orderiai dirbtinai mažina tokių ikiteisminių tyrimų skaičių“, – Eltai pasakojo A.Purvainis.
Per penkis mėnesius išduota 8,5 tūkst. orderių
Policijos departamentas Eltą informavo, kad šiemet, nuo sausio 1 – gegužės 31 dienos, buvo išduota 8 tūkst. 520 apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderių.
Nustatyta, kad smurto pavojų artimoje aplinkoje patyrė 6 tūkst. 641 moteris (daugiausia 40–59 ir virš 60 m. amžiaus) ir 1 tūkst. 869 vyrai (daugiausia 50–59 ir virš 60 m.).
Tarp smurto pavojų keliančių asmenų artimoje aplinkoje daugiausia buvo vyrų – 7 tūkst. 245 (daugiausia 30–49 m.), moterų – 1 tūkst. 253 (daugiausia 40–49 m.).
