Prokuratūra šią savaitę pranešė, kad pernai gruodį agresyvią moterį Vilniaus rajone nušovęs policijos pareigūnas bus teisiamas dėl jos nužudymo viršijus įgaliojimus ir piktnaudžiavimo tarnyba.
Pareigūnų profsąjungos kritikavo šį sprendimą, pabrėždamos, jog juo siunčiama žinia, kad tarnybinį ginklą grėsmingose situacijose panaudoję pareigūnai rizikuoja likti patys kalti. Savo paramą kaltinimų sulaukusiam pareigūnui išreiškė ir policijos generalinis komisaras Renatas Požėla, pareikšdamas, jog pareigūnas, gindamas savo kolegas, vykdė duotą priesaiką.
Mano, kad pareigūnas turėjo teisę panaudoti ginklą
Eltos kalbintas advokatas G. Černiauskas, kuriam įvairiose bylose teko ginti kaltinimų dėl nužudymo sulaukusius asmenis, teigė, kad teisėsauga neretai asmens gynybos veiksmus sulygina su puolančiojo veiksmais, tai yra traktuoja, jog gintis reikėtų tokiais panašiais būdais kaip ir yra puolama. Teisininko manymu, tokia samprata neatitinka realių situacijų. Pašnekovas svarsto, jog policijos pareigūno, mirtinai Vilniaus rajone sužeidusio moterį, situacija galėjo būti būtent tokia.
„Esmė tokia, kad nužudymo atveju labai dažnai traktuojama, kad gynyba turi būti tolygi puolamiesiems veiksmams, kas iš principo yra neteisinga. Jeigu man dūrė ir aš tuo metu galiu tik durti atgal, nesužalodamas daugiau. Jeigu mano gyvybei grėsmės nėra nuo, tarkime, tokio veiksmo, tai mano savigynos tikslais panaudotas šaunamasis ginklas sukėlė didesnes pasekmes ir yra traktuojamas kaipo arba būtinosios ginties peržengimu, arba nužudymu.
Iš principo įstatyme aiškiai pasakyta, kad aš turiu teisę ginti save, savo sveikatą, taip pat aplinkinius asmenis, turtą, o tai reiškia, kad, jei priešingos pusės veiksmai yra agresyvūs ir keliantys pavojų gyvybei, šiuo atveju – moteris buvo agresyviai nusiteikusi, ginkluota peiliu, puolė – panaudodamas ginklą stresinėje situacijoje, dažnai gali pataikyti ten, kur tikrai nenori. Juo labiau, kad kūnas juda, negali tinkamai nusitaikyti, iššauti taip, kad asmenį tik sustabdytumei, yra labai sudėtinga“, – dėstė advokatas.
G. Černiauskas akcentavo suprantantis policijos poziciją ginti savo kolegą. Anot jo, būtina prisiminti, kad teisėtus pareigūnų reikalavimus reikia vykdyti, o jei asmuo jų nevykdo, yra agresyvus, gali būti panaudotas ir tarnybinis šaunamasis ginklas.
„Manau, kad policija šiuo atveju visiškai teisingai užstoja pareigūną dėl to, kad kiekvienas pilietis pirmiausiai privalo paklusti teisėtiems policijos nurodymams ir, jeigu yra komanda „sustoti“, „pakelti rankas“ ir panašiai, jei nevykdomos tos komandos, o atliekami puolamieji veiksmai, kurie gali sukelti pavojų ir gyvybei, ir sveikatai tiek pareigūnui, tiek ir aplinkiniams, tai pareigūnas turi teisę panaudoti priemones, tame tarpe – ir ginklą, kad galima būtų agresyviai nusiteikusį, neadekvačiai besielgiantį asmenį sustabdyti“, – kalbėjo teisininkas.
G. Černiausko teigimu, galima diskutuoti apie policijos pareigūnų šaunamųjų ginklų panaudojimo tvarką, sąlygas – anot teisininko, neatmestina, jog ši tvarka gali būti keistina. Vis dėlto, kaip kartojo advokatas, kai pareigūnui ar aplinkiniams gresia pavojus gyvybei, yra pagrindas imtis šaunamojo ginklo.
„Kai pareigūnai vejasi kokį asmenį ir pradeda naudoti ginklą, ir nušauna žmogų, tai aš šito nesuprantu. Čia nėra grėsmės. Yra kitos priemonės, kaip galima stabdyti automobilį, negailėti savo transporto priemonės, kreiptis pagalbos į kitas tarnybas, kurios gali padėti persekiojant nusikaltėlius. Bet, kai tu susiduri su asmeniu akis į akį, kuris atlieka kovinius veiksmus, manau, kad pareigūnas turi pilną teisę panaudoti ginklą“, – komentavo pašnekovas.
Jei pareigūnų buvo daugiau, abejoja, ar reikėjo naudoti ginklą
Advokatas Vytautas Sirvydis, Eltos paprašytas įvertinti sprendimą tarnybinį ginklą panaudojusiam ir mirtinai žmogų sužeidusiam pareigūnui pateikti kaltinimus nužudymu viršijus įgaliojimu, tvirtino, kad šiuo atveju reikėtų įsigilinti, kiek pareigūnų buvo įvykio vietoje, ar buvo galima prieš agresyvų asmenį imtis kitų veiksmų.
„Sunku pasakyti, kiek čia galėjo būti tų įgaliojimų viršijimo, bet, jei iš tiesų policijos pareigūnų buvo gerokai daugiau negu vienas, tai galima bent jau samprotauti, kad tos prievartos panaudota per daug“, – sakė V. Sirvydis.
Teisininkas atkreipė dėmesį, kad šioje istorijoje akivaizdžiai išsiskyrė savo kolegą ginančios policijos ir bylą dėl nužudymo viršijant įgaliojimus teismui perdavusios prokuratūros pozicijos. Pasak V. Sirvydžio, tokia situacija gali pakenkti institucijų įvaizdžiui, tačiau, pasak pašnekovo, kita vertus, taip veikia atsvarų valstybėje sistema. „Prokurorams taip yra žymiai paprasčiau – mes perduodame į teismą ir tegul teismas aiškinasi. Bet, matote, prokurorai savo poziciją pristato kaip valstybinio kalintojo, tai prokuroras kaltina asmenį netyčiniu gyvybės atėmimu.
Rezonanso prasme tai neprideda pasitikėjimo institucijų koordinuotais ir bendrais veiksmais, nes aiškiai išsiskiria prokuratūros ir policijos pozicijos. Ar tai gerai, ar blogai? Atsakymas nevienareikšmiškas. Jos ir neturėtų būti tapačios. (...) Yra valdžios svertų ir atsvarų sistema. Nebūtinai kiekvienu atveju nuomonių išsikyrimas yra blogai.
Jeigu tos nuomonės būtų labai panašios, pūstų į vieną dūdą, tai būtų akivaizdžių piktnaudžiavimo atvejų, kai institucijos palaikytų viena kitą“, – dėstė advokatas.
V. Sirvydis teigė pritariantis pareigūnų profsąjungų nuogąstavimams, kad teismui perdavus bylą dėl kaltinimų tarnybinį ginklą panaudojusį policininką, kiti pareigūnai gali bijoti panaudoti ginklą.
„Yra demokratinių valstybių, kur iš viso pareigūnams, ypač patrulinėje tarnyboje, šaunamasis ginklas nėra išduodamas. Šiuo konkrečiu atveju galbūt tai būtų geriau buvę, bet tai yra platesnės diskusijos klausimas, nes pareigūnų yra visokių. Bet pritariu profsąjungoms, kad žinutė yra tokia – geriau šaunamojo ginklo nenaudoti“, – kalbėjo advokatas.
Sutramdyti agresyvią moterį nepavyko nei dujomis, nei elektros impulsiniu prietaisu
Šią savaitę prokuratūra pranešė, kad 2023 m. gruodį agresyvią moterį Vilniaus rajone nušovęs policijos pareigūnas bus teisiamas dėl jos nužudymo viršijus įgaliojimus ir piktnaudžiavimo tarnyba.
Teisėsaugos duomenimis, gruodžio 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų ekipažas gavo pranešimą apie moters keliamą grėsmę greitosios medicininės pagalbos brigados medikams.
Atvykę į privataus gyvenamojo namo kiemą Vilniaus rajone, policijos pareigūnai sutiko ten jų laukusią greitosios medicininės pagalbos brigadą, kuri informavo apie moters elgesį ir jos sveikatos būklę. Medikai pasakojo, kad moteris kastuvu daužė jų tarnybinį automobilį. Į iškvietimo vietą atvyko ir antras policijos ekipažas.
Pareigūnai įvairiais būdais bandė agresyvią moterį raminti, malšinti – naudotos dujos, elektros impulsinis prietaisas „Taser“ – bet moteris su peiliu puolė juos. Į moterį pareigūnas paleido kelis šūvius, nuo vieno jų moteris mirė.
Kaip pranešė prokuratūra, teismui perduotos bylos kaltinamajame akte nurodoma, kad, siekdamas sulaikyti asmenį pareigūnas neišnaudojo visų jo turėtų galimybių veikti kitaip, klaidingai įvertino būtinosios ginties situaciją ir panaudojo šaunamąjį ginklą nesant neišvengiamo pavojaus jo ar kitų asmenų gyvybei bei sveikatai, todėl moters žūtis kvalifikuotina kaip nužudymas.
Pasmerkė ir profsąjungos, ir R. Požėla
Po prokuratūs žinios apie teismui perduotą bylą policijos generalinis komisaras R. Požėla išreiškė palaikymą kaltinimų sulaukusiam pareigūnui.
„Esu įsitikinęs, kad pareigūnas vykdė duotą priesaiką – ginti kiekvieną pilietį, kuriam gresia realus pavojus ir šaunamasis ginklas buvo paskutinė priemonė, saugant save ir medikus nuo realios grėsmės. Pareigūnas nebus paliktas vienas – ir toliau užtikrinsime tiek teisinę, tiek kitą pareigūnui reikalingą pagalbą, siekdami apginti jo teisėtus interesus, užtikrinti kokybišką gynybą Vidaus tarnybos statuto ir kitų teisės aktų nustatytais pagrindais“, – teigė R. Požėla.
Dėl prokuratūros sprendimo policininkui pateikti kaltinimus nustebo ir pareigūnų profesinės sąjungos. Lietuvos policijos profesinė sąjunga skelbė, jog visuomenė turi sukrusti, nes policininkai, bijodami panaudoti ginklą tais atvejais, kai neišvengiama būtinybė, gali jų tiesiog neapginti. Profsąjunga siūlė pareigūnams eiti dirbti be ginklų, nes dėl ginklo panaudojimo jie gali atsidurti teisiamųjų suole. „Taip, mes siūlome tokį sprendimą, nes jeigu kitą kartą kuriam
nors policininkui teks panaudoti ginklą, kad apgintų žmonių gyvybes ar apsaugotų jų sveikatą, jis gali taip pat gali būti teisiamas. Po tokių sprendimų, esu tikra, policininkai bijos naudoti ginklą ir tai neabejotinai atsisuks prieš visuomenę. Policininkai ginklų naudojimu nepiktnaudžiauja, jaučia didžiulę atsakomybę, o šūviai į žmogų – itin reti, tik iškilus didžiulei grėsmei kitiems žmonėms ar patiems pareigūnams. esant išskirtinai sudėtingai situacijai ir todėl prokuratūros kaltinamasis aktas – smūgis tiek policijos bendruomenei, tiek visuomenės saugumui“, – sakė Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė.
Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (VAITĮPS) pirmininkas Vitalijus Jagminas skelbė, kad kaltinimus pareigūnui pateikusi prokuratūra pasiuntė žinutę, kad esą pareigūnams geriau tarnybinio ginklo iš viso nenaudoti.
„Prokuroras pasiuntė žinutę visiems pareigūnams – nepriklausomai nuo situacijos, ar jums kirviu mojuos, ar šakėmis badys, kitaip priešinsis – teisėtai panaudoję ginklą būsite kalti. Todėl mes palaikome savo kolegą ir imsimės aktyvių veiksmų ginti jį nuo nepagrįsto prokuroro persekiojimo“, – sakė VAITĮPS pirmininkas V. Jagminas.
Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų (LRITĮPS) profesinės sąjungos pirmininkas Kęstutis Pauliukas taip pat išreiškė paramą kaltinimų sulaukusiam pareigūnui ir neslėpė pasipiktinimo dėl tokio prokuratūros sprendimo.
„Mes nesuprantame prokuratūros, kaip pareigūnams reikės vykdyti tarnybą? Jau bausmių vykdymo sistemoje nebegalime naudoti šaunamojo ginklo, dabar policijai surišamos rankos, kas toliau?“ – stebėjosi LRITĮPS pirmininkas.
