„Mes, socialdemokratai, kaip ir kitos opozicinės frakcijos, (akcizo – ELTA) nepalaikėme. Vakar nedalyvavome balsavime (...) dėl degalų akcizo ir jis buvo priimtas konservatorių ir liberalų balsais. Tai mes turime akcentuoti. Mes esame opozicijoje, mes neturime pakankamai balsų“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė V. Blinkevičiūtė.
Pasak politikės, Seimas, svarstydamas būdus apmokestinti gyventojus, turėjo nepamiršti ir pajamų augimo lygio, kuriam įtaką daro didinami vartojimo mokesčiai.
„Mes savo nuomonę esame labai aiškiai išsakę – pridėtinės vertės mokesčiui, kuris yra tiesiogiai susijęs su vartotojais, pritarti negalime, įvertinant visas kainas ir aplinkybes. (...) Atsižvelgiant į tai, mes degalų akcizo ir nepalaikėme. Noriu atkreipti dėmesį, kad valdantieji priėmė tokį įstatymą ir reikėtų klausti jų, kodėl jie taip pasielgė“, – akcentavo politikė.
Galų gale, nors V. Blinkevičiūtė pasidžiaugė skirtingų politinių jėgų susitelkimu priimant gynybos paketą, kartu iškėlė klausimą, ar dėl to nebuvo galima sutarti anksčiau.
„Geriau vėliau negu niekada“, – visgi pridūrė socialdemokratų lyderė.
ELTA primena, kad ketvirtadienį Seimas priėmė Vyriausybės parengtą projektą, kuriuo siūloma įsteigti Valstybės gynybos fondą, nustatyti jo paskirtį, lėšų šaltinius, lėšų naudojimą, taip pat fondo valdymą ir jo pabaigą.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra akcentavusi, kad projektas reikalingas tam, jog būtų užtikrintas ne mažesnis kaip 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimas krašto apsaugai.
Ministrė prieš posėdį kalbėjo, kad didžioji dalis pajamų bus surinkta iš priimtų pelno mokesčio pakeitimų bei padidintų akcizų tarifų įvairiems produktams.
„Pirminiame projekte buvo prognozuota, kad 300 mln. eurų bus surinkta 2025 m., iš jų 50 mln. eurų susiję su vėliau priimamais sprendimais, t.y. Saugumo įnašo įstatymo. Dėl to turėsime diskusiją vėliau. Taip pat akcizų mokėjimas buvo išdėliotas per dvejus metus, reiškia, kad pirmaisiais metais bus šiek tiek mažiau pajamų ir iš jo bus apie 200 mln. eurų 2025 m.“ – tvirtino G. Skaistė.
„Tie sprendimai, kurie buvo sutelkti, beveik visi priimti, kad 2026 m. būtų pilna suma“, – aiškino ji.
Seimas pritarė pelno mokesčio tarifo padidinimui 1 proc. punktu, akcizų alkoholiui, tabakui bei saugumo dedamosios visam kurui pakėlimui.
Parlamentas pritarė ir tam, kad elektroninių cigarečių skysčio akcizas 2025–2027 metais būtų didinamas po 150 proc. kasmet.
Taip pat nutarta, kad 2025 m. CO2 dedamoji benzinui bus 47 Eur/1 tūkst. l., žibalui 53,6 Eur/1 tūkst. l., naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliam, išskyrus gamtines dujas 66,8 Eur/t, akmens anglims 40,4 Eur/t, koksui ir lignitui 71 Eur/t ir šildymui skirtoms durpėms 24,8 Eur/t. Gazoliams saugumo dedamoji sieks 25 eurus/1 tūkst. l kitąmet, o tolimesniais metais dydis išliks 50 eurų/1 tūkst. l.
25 milijonai eurų fonde kasmet numatyti iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio, ta pačia suma sumažinus savivaldybių biudžetams tenkančią pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį, apskaičiuotą rengiant Lietuvos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą.
Fondo dalį sudarys 4,1 procento valstybės biudžeto pajamų, gautų iš akcizų 2025 metais, 7,1 proc. – 2026 metais bei 7,4 proc. – 2027 metais ir vėlesniais metais.
Viso Gynybos fondo sprendimai leis užtikrinti papildomą beveik 259 mln. eurų finansavimą 2025 m., daugiau nei 425 mln. eurų finansavimą – 2026 m. bei beveik 444 mln. eurų finansavimą 2027 m.
Numatoma, kad įstatymas jį priėmus įsigaliotų 2024 m. spalio 1 d.
Anksčiau parlamentas pritarė dar metams pratęsti bankų solidarumo mokestį, jis 2025 m., planuojama, atneš 60 mln. eurų.
Valstybės gynybos fondas būtų skirtas kaupti valstybės piniginiams ištekliams, kuriais būtų užtikrintas itin skubių prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikių įgyvendinimas.
Ministrų kabinetas numato įsigyti divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumui išvystyti reikalingą ginkluotę, techniką ir amuniciją, sukurti karinę infrastruktūrą, sukurti Vokietijos vadovaujamos NATO brigados infrastruktūrą, išvystyti kontrmobilumo priemones, skirtas kliūtims ir užtvarams priešo pajėgoms formuoti.
Taip pat finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto, karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir sukūrimo projektus bei įgyvendinti Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nurodytą programą, skirtą civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai užtikrinti.
