Netikėtas posūkis: nužudyto nuteistojo tėvo prisiteistą žalą Kalėjimų tarnyba siekia išieškoti iš pareigūnų

Ši istorija prasidėjo prieš penkerius metus, kai buvo nužudytas Marijampolės kalėjime bausmę atlikinėjęs Edgaras Jachimovičius. Jis kito nuteistojo kameroje buvo mušamas rankomis, spardomas kojomis, talžomas metaliniu strypu per galvą. Žiaurus smurtas tęsėsi tris dienas. 

Kalėjimo darbuotojai iškvietė medikus, tačiau pastarieji nukentėjusiajam jau negalėjo padėti. 
Nužudyto vyro tėvas kreipėsi į Vilniaus administracinį teismą reikalaudamas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą. Atsakovu šioje byloje buvo Lietuvos valstybė. 

Pareiškėjas bylą laimėjo – praėjusių metų rugsėjį teismas nurodė atlyginti 20 tūkst. eurų neturtinę žalą. Pinigus nukentėjusiajam išmokėjo Teisingumo ministerija. 

Kalėjimų tarnybos vadovybė sumanė išmokėtus pinigus išieškoti iš penkių Marijampolės kalėjimo pareigūnų, kurie buvo tarnyboje kaip tik tuo metu, kai buvo nužudytas E.Jachimovičius. 

Jie tik tuomet sužinojo apie vykusį teismo procesą ir gresiančius didelius finansinius nemalonumus. 

„Nesijaučiu kaltas dėl įvykio, mano kaltė nebuvo nustatyta atliekant net kelis tarnybinius patikrinimus. Dirbau atsakingai, todėl visiškai nesutinku su man taikomu regresu“, – pareiškė vienas pareigūnų, kuris prieš penkerius metus Marijampolės kalėjime dirbo saugumo valdymo skyriaus specialistu. 

Į jo pareigas įėjo darbas kamerinio tipo patalpose, nustatytu intervalu pasižiūrėti per akutę į kameros vidų, keičiantis pamainai apžiūrėti kamerą vizualiai, nuteistuosius, ar jie nesužaloti, ar nesugadintas inventorius viduje, ar nepažeistos grotos ant lango. 

Keičiantis pamainai pareigūnai užduoda klausimą, ar nuteistieji turi nusiskundimų. Taip buvo ir tą lemtingą dieną, kai buvo sužalotas nuteistasis.

Pareigūnas prisiminė, kad tąkart jo pamaina darbą pradėjo 8 valandą ryte. Pamainos keitėsi pagal instrukciją, niekas tuo metu įtarimų ar abejonių, kad vyksta kažkas negero, nesukėlė. Keičiantis pamainai į klausimą, ar nuteistieji turi kokių nors nusiskundimų, buvo atsakyta neigiamai.

„Naktį pasigirdo stiprus beldimas į duris. Nuteistieji pranešė, kad vienam jų pasidarė bloga. Iš
karto ėmiausi būtinų veiksmų – pranešiau budinčiajam, nedelsiant buvo iškviesta pagalba, nuteistasis išvežtas į ligoninę“, – pasakojo pareigūnas.

Darbas jam buvo gerai žinomas, todėl pamainos metu atliko visas procedūras, kurias priklauso atlikti. Pareigūnas negirdėjo jokių dejonių ar garsų, kurie būtų sukėlę įtarimų, jog gali būti mušamas ar kitaip skriaudžiamas nuteistasis. Keičiantis pamainai nei jis, nei kolegos nepastebėjo nieko įtartino, nesulaukė nuteistųjų skundų.

Nors teigiama, kad iki mirties su nuteistuoju neva kelias dienas buvo elgiamasi žiauriai, vizualiai nieko nebuvo matyti. Nieko nepastebėjo nei šis pareigūnas, nei kiti jo kolegos dirbę net trijose pamainose. Kad nuteistajam blogai, jis sužinojo ir suprato tik tuomet, kai buvo pabelsta į duris ir pasakyta, kad jam bloga.

„Tarnybinio patikrinimo dėl įvykio metu jokių mano pažeidimų nebuvo nustatyta, jokių
nuobaudų negavau, nors kelis kartus buvau kviečiamas į Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrių. Mano ir kitų pareigūnų atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau buvo nutrauktas. Todėl man didele staigmena tapo pranešimas, kad vykdžiau aplaidžiai pareigas, pritaikytas regresas ir privalau sumokėti kelis tūkstančius eurų“, – tikino pareigūnas. 

Jis dėl pritaikyto regreso kreipėsi į Regionų administracinį teismą. 

Pareigūno interesus ginanti advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai“ advokatė Rasa Kašinskaitė kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybą ir paprašė pateikti informaciją, susijusią su priimtais įsakymais. 

„Gauta informacija nustebino. Sužinojome, jog pareigūnų atžvilgiu nuo 2019 metų birželio iki 2023 metų kovo mėnesio buvo atlikti net trys tarnybiniai patikrinimai“, – atskleidė teisininkė. 
 
Pasak jos, bendrąja prasme tarnybinis patikrinimas yra teisės aktais reglamentuota procedūra, kurios metu tiriama, ar pareigūnas vykdydamas (atlikdamas) jam pavestas pareigas (funkcijas) laikėsi privalomų Lietuvos Respublikos teisės aktų. 

Pasak R.Kašinskaitės, susipažinus su visomis trimis tarnybinių patikrinimų išvadomis, tam tikri duomenys leido manyti, kad nebuvo laikomasi teisės aktų nuostatų reglamentuojančių tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos – nė vienam iš pareigūnų nebuvo pranešta apie jo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, taip pat nė vienas iš pareigūnų nebuvo informuotas apie atlikto tyrimo rezultatus. 

Turimais duomenimis, nė vienos tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu, įstaigos vadovas nėra pripažinęs, kad kuris nors iš pareigūnų būtų padaręs tarnybinį nusižengimą, kaip to reikalauja teisės aktai. 

Visų trijų tarnybinių patikrinimų išvados buvo skirtingos. 

„Ikiteisminis tyrimas dėl įvykio Marijampolės kalėjime vyko trejus metus, tačiau galiausiai byla buvo nutraukta neįžvelgus jokios pareigūnų kaltės“, – priminė Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos vadovas Kęstutis Pauliukas.

Pasak jo, atpirkimo ožių Kalėjimų tarnybos vadovybė pradėjus ieškoti tuomet, kai mirusio nuteistojo tėvas prisiteisė neturtinę žalą. 

„Jais tapo keli tuo metu budėję pareigūnai, tačiau niekas negali paaiškinti, kodėl kaltė verčiama būtent šiems žmonėms“, – stebėjosi K.Pauliukas. Jo nuomone, tai gali būti pavojingas precedentas, todėl profesinė sąjunga gina pareigūnus ir teikia jiems visą galima pagalbą. 
 
K.Pauliukas prisiminė praėjusių metų pabaigoje priimtą teismo sprendimą, kai dėl netinkamai vykdytų viešųjų pirkimų Pravieniškių I pataisos namuose verslas prisiteisė 500 tūkst. eurų. 

„Kodėl šie pinigai regreso tvarka neišieškomi iš vadovų, kurie buvo atsakingi šiame projekte ir dėjo parašus. Tai yra konkretūs žmonės. Kodėl taikomi dvigubi standartai?“ – klausė K.Pauliukas. 

„Labiausiai stebino aplinkybė, jog vienas iš pareigūnų net nėra minimas nei vienoje iš trijų atliktų tarnybinio patikrinimų išvadų, kitaip tariant, nežinia kokių duomenų pagrindu, pareigūno veiksmuose buvo įžiūrėtas netinkamas veikimas (nustatyta kaltė) vykdant tarnybines pareigas, nors jokie konkretūs pareigūno veiksmai nebuvo vertinami, jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų kontekste“, – stebėjosi advokatė R.Kašinskaitė. 

Teisininkės vertinimu, tokie Lietuvos kalėjimų tarnybos veiksmai sąlygojo esminę pareigūnų teisę į gynybą pažeidimą, o susipažinus su teisiniu pagrindu, kuriuo vadovaujantis bei į kurį atsižvelgiant buvo priimti Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus įsakymai dėl padarytos žalos atlyginimo regreso (atgręžtinio reikalavimo) tvarka, buvo sprendžiama, kad pareigūnų atžvilgiu šie įsakymai yra priimti nepagrįstai. 

„Lietuvos kalėjimų tarnyba priimtais įsakymais pareigūnams taikė materialinę atsakomybę. Materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo. Viena iš sąlygų teisės pažeidimui nustatyti – teisės pažeidimą padariusio pareigūno kaltė. Susiklosčius darbo santykiams kaltė nėra preziumuojama, ją reikia įrodyti ir šiuo atveju, ši pareiga teko Lietuvos kalėjimų tarnybai“, – nurodė advokatė R.Kašinskaitė. 

Materialinė ir drausminė atsakomybės teisės pažeidimo pagrindu gali sutapti. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus sprendimai buvo grindžiami ir atlikto tarnybinio tyrimo metu nustatytomis aplinkybėmis, tai detaliai buvo analizuojama kiekviena atlikto tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje turėjo būti atskleista tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. būtinieji elementai, kuriems esant gali būti konstatuojama, kad pareigūnų veiksmai (ne)atitiko teisės aktų reikalavimų. 

„Vertinant turimą informaciją, kilo daugybė abejonių dėl žalos padarymo aplinkybių, pvz.: kaip neindividualizavus kiekvieno pareigūno (ne)veikimo vykdant jam priskirtas tarnybines pareigas buvo nustatytas teisės aktų pažeidimas?“ – stebėjosi teisininkė. 

Pasak Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovų, skunde teismui dėstomi argumentai dėl Marijampolės pataisos namų ir Lietuvos kalėjimų tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus atliktų tarnybinių patikrinimų išvadų pareigūnų atžvilgiu tariamo neteisėtumo ir nepagrįstumo, jų atlikimo procedūrinių pažeidimų, neturi jokios reikšmės ir negali turėti jokios įtakos šios bylos kontekste sprendžiant pareigūnų materialinės atsakomybės taikymo pagrįstumą ir teisėtumą. 

„Tokia pozicija vertintina kritiškai ir kaip prieštaringa Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriaus priimtų sprendimų nurodytam teisiniam pagrindui. Nors tokia Lietuvos kalėjimų tarnybos pozicija neįtikina, tačiau visas keliamas abejonės dėl priimtų sprendimų teisėtumo turės įvertinti bylą nagrinėjantis teismas“, – mano advokatė R.Kašinskaitė.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus specialistė Virginija Vervečkaitė paaiškino, kad Lietuvos vidaus tarnybos statuto 46 straipsnyje statutinei įstaigai nustatyta pareiga regreso (atgręžtinio reikalavimo) tvarka reikalauti iš žalą padariusio pareigūno tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek statutinė įstaiga yra sumokėjusi. 

Žalos atlyginimas išieškomas iš pareigūno statuto 45 straipsnyje nustatyta tvarka (arba priimant įsakymą, jeigu pareigūnas dar dirba statutinėje įstaigoje, arba reiškiant ieškinį teisme nedirbančio pareigūno atžvilgiu).

„Teismų praktikoje pripažįstama, kad regreso teisės nepripažinimas reikštų, kad žalos padaręs asmuo apskritai išvengia atsakomybės, o pareiga atlyginti patirtą žalą nukentėjusiam perkeliama mokesčių mokėtojams“, – kalbėjo V.Vervečkaitė. 

Materialinė atsakomybė – tai savarankiška atsakomybės rūšis, kurios tikslas yra atlyginti turtinę žalą, susijusią su tarnybinių pareigų vykdymu, padarytą kitam tarnybinio teisinio santykio subjektui. 

Bendriausia prasme materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas tarnybinio santykio subjektas padaro žalą kitam subjektui, neatlikdamas savo pareigybės aprašyme nurodytų funkcijų arba netinkamai jas atlikdamas.

Kalėjimų tarnybos atstovė pareiškė, kad išsamesnės informacijos dėl konkrečios situacijos pateikti negali, nes teisminiai procesai dėl regreso taikymo (dėl 20 tūkst. eurų) nėra pasibaigę. 

„Nesant galutinių (įsiteisėjusių) teismo sprendimų plačiau pakomentuoti negalime“, – tikino V.Vervečkaitė. 

Jos žiniomis, regreso teisė Lietuvos kalėjimų tarnyboje buvo įgyvendinta 2023 metais pagal 2022 m. gruodžio 19 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje. 

Lietuvos kalėjimų tarnyba kreipėsi į teismą dokumentinio proceso tvarka, prašydama priteisti iš atsakovo 500 eurų dydžio neturtinę žalą regreso tvarka. 

Ieškinys buvo teikiamas pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje, kuriuo Lietuvos kalėjimų tarnybai buvo priteista atlyginti 500 eurų neturtinę žalą dėl fizinio smurto panaudojimo prieš nuteistąjį. 2023 m. gruodžio 18 d. preliminariu sprendimu teismas ieškinį patenkino. 

2023 m. gruodžio 28 d. teisme gautas atsakovo pranešimas, kad 500 eurų ieškovei jis sumokėjo.