Anot politiko, vertinant krašto apsaugos sistemos pasirengimą ekstremalioms situacijoms, poreikiai yra atliepti. Visgi, pažymi ministras, sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios karo atveju užtikrintų civilių saugumą, dar yra kur dirbti.
„Suvokimas apie tai, kad medicina yra integrali gynybos dalis ir pasirengimas apsaugoti, pirmiausiai, kariuomenės poreikius, o po to civilių gyventojų – jis yra sustiprėjęs“, – trečiadienį po uždaro Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) bei Sveikatos reikalų (SRK) komitetų posėdžio žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
„Judame į priekį. Bet pasirengimas yra nuolatinis procesas, nes yra dvi dedamosios. Viena – tiesiog kariuomenės poreikiai (...). Čia sistema sudėliota. Kitas ramstis yra susijęs su tuo, kiek mūsų pati sveikatos sistema yra pasirengusi pasirūpinti žmonėmis, jeigu karo padėties metu žūsta civiliai“, – aiškino jis.
Šioje srityje, pabrėžia L. Kasčiūnas, dar yra ką nuveikti. Politikas patikino, jog krašto apsaugos sistema šiuo atžvilgiu yra geriau pasirengusi galimiems iššūkiams karo atveju.
„Iš kariuomenės, krašto apsaugos sistemos pusės žiūrint, iš principo paveiksliukas yra labai aiškus“, – sakė ministras, nurodydamas, jog yra numatytos atraminės ligoninės, kurios karo atveju būtų svarbiausios kariams, taip pat vyksta ir įvairios pratybos.
„Bet kai kalbame apie civilių saugojimą – be jokios abejonės, reikia daugiau medikų, kurie žinotų, kaip su tokiomis žaizdomis dirbti, kaip su tokiais sužeidimais dirbti. Čia rimti dalykai, nes Ukraina yra tas paveikslas, kur tu matai visų sužeidimų mąstą, kur paprastame darbe net neturi galimybės prisiliesti“, – sveikatos sektorių su krašto apsaugos sistema lygino jis.
„Yra civilinis mobilizacinis rezervas, kurį mes kuriame ir stipriname, kur yra keliolika tūkstančių gydytojų – jie turėtų dalyvauti ir dirbti savo darbą, kad užtikrintų sveikatos paslaugų tiekimą. Čia, be jokios abejonės, dar daug darbų reikia padaryti“, – tęsė jis.
Tačiau L. Kasčiūnas akcentavo, jog sveikatos sektoriaus pasirengimas ekstremalioms situacijoms yra nuolatinis procesas. Todėl jis pabrėžė ir Lietuvos medikų misijų į Ukrainą svarbą.
Be to, nurodė ministras, ketinama aktyviai bendradarbiauti ir su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis, kurios ruošia būsimus medikus.
„Kuo bus daugiau įvairių studijų programų, kurios galėtų adaptuotis prie tokios situacijos, tuo būsime stipresni“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) bei Sveikatos reikalų (SRK) komitetai trečiadienį uždarame posėdyje diskutavo apie sveikatos sektoriaus ir krašto apsaugos sistemų pasirengimą veikti karo padėties sąlygomis.
Praėjusiais metais vyko panašaus formato posėdis. Tuomet SRK vadovas Antanas Matulas ir tuometinis NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas pažymėjo, kad šalies institucijos „jau kurį laiką“ dirbo šiuo klausimu ir kūrė planus, numatančius, kaip Vyriausybė reguliuotų sveikatos priežiūros įstaigų ir medikų veiklą karo atveju.
Tąkart nurodyta, kad dalis darbų jau yra padaryta, todėl bus keliamas klausimas ir dėl papildomų resursų bei didesnio sveikatos priežiūros sektoriaus finansavimo.
