Tiesa, intriga šis klausimas, panašu, labiau išlieka rinkėjams negu politinei bendruomenei – politiniai oponentai garsiai trimituoja, kad V.Blinkevičiūtė premjerės posto nesieks ir net siūlo dėl to lažintis, o ir patys socialdemokratai puse lūpų užsimena, kad dabar į vieną svarbiausių postų Lietuvoje projektuojamas Seimo narys Gintautas Paluckas.
Tačiau dėl jo galimybių vadovauti Vyriausybei abejonių turi naujienų portalo lrytas.lt kalbinti politikos ekspertai. Įdomus šioje socialdemokratų dėlionėje ir prezidento Gitano Nausėdos vaidmuo.
Atsakymas be atsakymo
Daugybę kartų pakartojusi, kad visus savo planus Seimo rinkimams atskleis socialdemokratų partijos suvažiavimo metu, šeštadienį V.Blinkevičiūtė pranešė, kad ves partijos sąrašą į Seimo rinkimus.
„Ir, jeigu Lietuvos žmonės rudenį išreikš didžiausią pasitikėjimą socialdemokratais, prisiimsiu visą man tenkančią atsakomybę“, – nurodė V.Blinkevičiūtė.
Tačiau, kaip jau tapo įprasta, nuo pilno atsakymo europarlamentarė išsisukinėjo toliau – paklausta, ar „visa tenkanti atsakomybė“ reiškia ir vadovavimą Vyriausybei, V.Blinkevičiūtė tiesiai neatsakė ir prašė jos „nestumti į kampą“.
„Aš, kaip partijos pirmininkė, vedu sąrašą į Seimo rinkimus, nes prisiimu didelę atsakomybę už tai, kad mūsų žmonės pasirinktų socialdemokratus – tai mano atsakomybė.
Lygiai taip pat, jei žmonės mumis patikės, kad būtų suformuota tinkama valdančioji dauguma ir kad žmonės, kurie pasirengę vienoms ar kitoms pareigoms, būtų patvirtinti į tas pareigas.
O dabar jokių kitų karūnų nebus dedama ir prašau manęs nestumti į kampą. Aš esu racionalus, išmintingas, turintis didžiulę patirtį žmogus, ir visi sprendimai bus priimti tie, kurių labiausiai reikia Lietuvos žmonėms“, – nurodė V.Blinkevičiūtė.
Tad sudėtingiausia socialdemokratų dėlionė ir toliau išlieka aktuali. Patys socialdemokratai neoficialiai kalba, kad V.Blinkevičiūtė premjerės posto siekti neketina – tą esą ji pasakė ir prezidentui Gitanui Nausėdai, nors šis vėliau viešai įvardijo premjerės poste matantis būtent ją.
Nors tarp galimų kandidatų vadovauti Vyriausybei socialdemokratai mini ir Seimo narės Rasos Budbergytės pavardę, tačiau ji pati netrykšta noru imtis šių pareigų.
Didesnė tikimybė, kad sėkmės atveju šio darbo galėtų imtis buvęs partijos pirmininkas, Seimo narys Gintautas Paluckas – pats jis tokios atsakomybės nesibaido, visgi, jo palaikymas tarp partijos narių skiriasi.
Plačiau apie tai, ką apie savo galimybes vadovauti Vyriausybei yra sakę patys svarstomi socialdemokratų kandidatai, galite skaityti čia.
Abstraktumas – ne be priežasties
Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotasis analitikas Matas Baltrukevičius pastebėjo, kad V.Blinkevičiūtė eilinį kartą nesugebėjo padėti taško visoje šioje „dalyvaus ar nedalyvaus“ istorijoje. Analitiko manymu, partijai toks mėtymasis pakenks.
„V.Blinkevičiūtė toliau laikosi pozicijos, kad, jeigu tik bus įmanoma, atsakomybės nesiims, nes kalba labai abstrakčiomis frazėmis, nesako konkrečiai, ar sutiktų būti premjere, jeigu socialdemokratai laimi rinkimus“, – įvertino M.Baltrukevičius.
Anot jo, V.Blinkevičiūtė ir renkasi apie savo ketinimus kalbėti abstrakčiai tam, kad po Seimo rinkimų, atsiradus alternatyvai, galėtų rinkėjams pasakyti, kad niekada ir nežadėjo imtis vadovauti Vyriausybei.
Analitikas spėjo, kad socialdemokratai greičiausiai iki galo dar nepalaidojo savo idealaus scenarijaus – kad premjero postų siektų nuteistas Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius, kuris teismo nuosprendį apskundė.
Savaitgalį socialdemokratai M.Sinkevičių Seimo rinkimų sąraše įtraukė paskutiniu numeriu, nors anksčiau V.Blinkevičiūtė yra minėjusi, kad dėl piktnaudžiavimo nuteisto politiko dalyvavimas rinkimuose neįmanomas.
„Tikimasi, kad iki Seimo rinkimų bus M.Sinkevičiui palankus aukštesnės instancijos teismo sprendimas ir vėl bus galima grįžti prie plano, kad jis bus premjeru, ir V.Blinkevičiūtei tos atsakomybės nereikės.
Jeigu teismo sprendimas M.Sinkevičiui būtų nepalankus, tada viskas priklausytų nuo to, ar dar būtų galima pašalinti jį iš sąrašo. Jeigu ne, tada jis būtų priverstas eiti prieš kameras ir sakyti, kad net jeigu būtų išrinktas, mandato atsisakytų. O socialdemokratai tada sakytų, kad suprato situacijos jautrumą ir dėl to jam davė paskutinę vietą“, – prognozavo jis.
Visgi, M.Baltrukevičius teigė nesantis visiškai tikras dėl to, ką V.Blinkevičiūtė darys – jo manymu, situacija dar gali pakrypti visaip.
„Realiai kalbame apie tai, kad ji nelabai nori, bet jeigu nebus alternatyvos, nemanau, kad ir antrojo ešelono socialdemokratų politikai veržtųsi vadovauti Vyriausybei“, – neatmetė jis.
Bet kokiu atveju M.Baltrukevičius įsitikinęs, kad toks V.Blinkevičiūtės neapsisprendimas socialdemokratams kenkia.
„Jeigu galiausiai po Seimo rinkimų matysime, kad socialdemokratai pirmi ir formuoja Vyriausybę, ir ne V.Blinkevičiūtė yra premjerė, manau, kad būtų rinkėjų nepasitenkinimo“, – spėjo jis.
Intriga – tik padeda?
Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologas Lauras Bielinis laikosi priešingos nuomonės – jo manymu, V.Blinkevičiūtės išlaikoma intriga socialdemokratams padeda.
„Pirmiausiai tai traktuoju kaip neblogą priešrinkiminę strategiją, nes visi tokiu būdu sutelkiame dėmesį į socialdemokratus, į V.Blinkevičiūtę, kitus galimus kandidatus, ir kalbame apie juos. Rinkimų prasme tai yra labai naudinga ir efektinga.
Todėl socialdemokratai, manau, iki pat pabaigos laikys tokią intrigą, suvokdami, kad šia intriga pritraukia rinkėjų dėmesį. O kaip iš tiesų bus – pamatysime, kai tai įvyks. Šiuo atveju svarbiausia yra būtent tai – mes visi kalbame ir galvojame apie socialdemokratus“, – įvertino L.Bielinis.
Politologas taip pat nesutiko, kad LSDP rinkėjas būtinai supyktų dėl partijos lyderės neapsisprendimo – anot jo, socialdemokratų rinkėjų yra daug, ir visi jie šią situaciją gali vertinti skirtingai.
„Visada bus rinkėjų, kurie bus užpykę, ir visada bus tokių, kurie palaikys. Rinkėjas yra labai įvairus ir jų yra daug, todėl kalbėti apibendrintai, kad rinkėjas, kaip didžiulė masė rinkėjų, staiga pasakys „ne“ arba pasakys „taip“ – tokio dalyko nebūna.
Rinkėjai yra įvairūs, todėl galime matyti tik tam tikras tendencijas. Šiai dienai tendencijas parodo reitingai, o reitingai sako, kad socialdemokratai yra populiarūs“, – pastebėjo L.Bielinis.
Svarsto G.Palucko kandidatūrą
Jeigu V.Blinkevičiūtė vis dėlto nusprendžia nesiekti premjerės posto, ar galėtų šias pareigas užimti antruoju numeriu partijos rinkimų sąraše įtrauktas parlamentaras G.Paluckas?
Anot M.Baltrukevičiaus, sunku spręsti, kiek G.Paluckas iš tiesų būtų tinkamas tokioms pareigoms.
„Faktas, kad jam trūktų administracinio darbo patirties, nes visgi aukštesnių politinių postų jis iki šiol nėra turėjęs – aukščiausios jo pareigos buvo tik savivaldybėje. Žinome, kad ir ten buvo visokių niuansų ir kad sunku jo darbą savivaldybėje laikyti sėkmės istorija“, – priminė analitikas.
Ar prezidento G.Nausėdos viešas pareiškimas, kad premjero poste jis matytų būtent V.Blinkevičiūtę, nors ir žinoma, kad ji pati to nenori, galėtų reikšti tai, kad Prezidentūra skeptiška galimam G.Palucko vadovavimui Vyriausybei?
M.Baltrukevičius svarstė, kad apskritai socialdemokratų Vyriausybė G.Nausėdai jau būtų gera naujiena, tad abejotina, kad prezidentas ministrų kabinetą formuojantiems socialdemokratams būtų labai griežtas.
„Nemanau, kad G.Nausėda keltų rimtus barjerus ir reikalavimus ar norėtų pyktis su socialdemokratais dėl kandidatų, bet faktas, kad jis nori stipresnio ir ryškesnio politiko premjero poste.
Prezidentas jau neturės trečios kadencijos, todėl jam nereikia žiūrėti iš tos perspektyvos, kad stiprus premjeras jam būtų grėsmė rinkimuose.
Tad jis labiau galvoja, kad jam reikia turėti stiprų premjerą, galintį šiose pareigose veikti efektyviai ir kuris visuomenėje turėtų ryškų palaikymą, ryškų statusą. Tarp socialdemokratų šiuos kriterijus geriausiai atitinka V.Blinkevičiūtė“, – pabrėžė analitikas.
Savo ruožtu L.Bielinis svarstė, kad bent teoriškai G.Paluckas galėtų imtis vadovauti Vyriausybei.
Bet kol kas, kaip pabrėžė politologas, G.Paluckas yra tik antras numeris socialdemokratų sąraše į Seimą, o kad jis yra antras socialdemokratų pasirinkimas į premjero postą – tik prielaida.
