Pastaruoju metu savo, kitokią nei partijos vadovybės, nuomonę A.Sysas turėjo ne kartą.
Seimo narys garsiai kritikavo socialdemokratų sprendimą prezidento rinkimuose remti prezidento Gitano Nausėdos kandidatūrą. O dabar A.Sysas prieštarauja ir partijos pasirinktai strategijai nuo rinkėjų nuslėpti, kaip, pergalės Seimo rinkimuose atveju, pasielgtų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė – ar imtųsi vadovauti Vyriausybei, ar liktų Europos Parlamente.
Naujienų portalui lrytas.lt socialdemokratų senbuvis papasakojo ir apie tarp partiečių kylantį nepasitenkinimą dėl nežinomybės, neaiškumo dėl rinkimų sąrašų sudarymo tvarkos ir ką reiškia kilęs maištas dalyje partijos skyrių.
Skyrių maištas
– Savaitgalį Šventojoje praūžė ilgai lauktas socialdemokratų sąskrydis – susirinko daugybė partijos narių, visus pamatėte akis į akį. Kokios nuotaikos vyravo?
– Buvo visokios. Tai partijos tradicija susitikti – metų bėgyje ne visus skyrius gali aplankyti, kartais ir kelerius metus neaplankai kokio skyriaus. Per daug metų turi daug pažįstamų, tai visada malonu pabendrauti.
O nuotaikos buvo pakilios, šventiškos, oras buvo geras – viskas veikė teigiamai. Bet šį kartą buvo ne tik pramoginė dalis, kur pabendraujame, pasportuojame ir šiek tiek gauname politinės informacijos, kai vyksta protmūšiai, bet buvo ir rimta dalis – buvo prezidiumas ir konferencija.
Kadangi buvo toks aktualus klausimas – sąrašo tvirtinimas, tai susidarė vaizdas, kad aš vienintelis buvau patenkintas savo vieta – visi kiti, su kuriais bendravau, buvo nepatenkinti. Suprantu, kad kai sąraše yra 240 žmonių, tai juos sutalpinti į 140 (sąrašo vietų – aut.past.) neįmanoma. Tai nuotaikos buvo visokios.
– O kodėl jūs patenkintas savo vieta sąraše? Esate 16-as.
– Ir Europos Parlamento rinkimuose mane pradžioje pastatė į 16 vietą, paskui vienas išsibraukė, tapau 14-as, o po reitingavimo – šeštas. Galvoju, kad startinė pozicija manęs nė kiek nevargina.
– Taip, greičiausiai rinkimų metu būsite iškeltas į viršų, bet ar nestebina, kad taip žemai sąraše atsidūrėte?
– Tai yra bičiulių ir štabo apsisprendimas. Jie turi spręsti labai sudėtingą matematinę formulę, kad nepatenkintų būtų mažiau nei patenkintų. Turi suderinti labai daug interesų.
Vienintelis dalykas, kas man asmeniškai (užkliūna – aut.past.) – tai kokiais kriterijais? Jeigu mes pasirenkame, kad visų regionų skyrių vadovai, jei juos iškėlė, turėtų būti sąraše, kad visa Lietuva būtų padengta, tai kokias kriterijais vertinant Algirdas yra geresnis už Marytę, arba Marytė yra geresnė už Onutę? Pasigendame tokių kriterijų.
Aišku, kad kiekvienas deda viltis, ypač kai bičiuliai darė partinį reitingavimą, kuris buvo labai keistas.
Kažkas bičiulį išreitingavo iki kokios dešimtos, šeštos ar trečios vietos, bet užmiršta, kad turime statutinę normą, jog turi būti 40/60 vienos lyties. O šių rinkimų cikle priėmėme dar griežtesnį reglamentą – užtrauktuko principą, moteris ir vyras, moteris ir vyras. Aišku, kad jeigu viršuje išreitinguoti tik vyrai ar tik moterys, tai vis tiek į tarpus reikia įdėti (priešingos lyties kandidatus – aut.past.). Užmirštama, kad statute yra nuostatos, jog turime įdėti jaunimą, vieną kitą nepartinį. Tada ir prasideda klausimai, kodėl aš 80-as, o ne 50-as.
– Jau vidiniame reitingavime partijos skyriai išreiškė savo nuomonę – garsiausi socialdemokratai buvo nureitinguoti žemyn, o mažai kam žinomi vardai iškelti į viršų. Kodėl kilo toks partijos regionų skyrių maištas?
– Girdėjau visokių gandų... Nereitinguoti Seimo narių. Mano galva, tokie susitarimai kenkia ne Seimo nariams, o kaip tik tiems jauniems žmonėms, kurie pseudo reitingavime iškyla aukštai, o po to, kai reitinguoja žmonės, krenta. Va čia yra didesnis nudegimas.
Kad Seimo narys yra 40-as ar 20-as, tai tvarkoje – jeigu jis dirbo, tai žmonės pamato ir jį išreitinguoja. Bet kai tavo pavardė nieko nesako 80–90 proc. Lietuvos piliečių, tai balsų už tave niekas ir neatiduos. Gali įteikti kiekvienam piliečiui į rankas lankstinuką su savo nuotraukėle, pavarde ir numeriu, bet jis vis tiek nebalsuos. Toks gyvenimas.
Pasirinkimas dėl Seimo rinkimų
– Šeštadienį taip pat paaiškėjo, kad partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė ves partijos sąrašą į Seimą, tačiau ir toliau ji nepasako, ar siektų vadovauti Vyriausybei. Kaip tai vertinate?
– Vertinti galima įvairiai – ir teigiamai, ir neigiamai, žiūrint, iš kokio taško, kokią strategiją užimi.
– O žiūrint iš jūsų perspektyvos?
– Aš visą laiką raginau Viliją eiti ir į prezidento rinkimus. Jeigu jau nenori į prezidento rinkimus, tada vesti sąrašą Seimo rinkimuose – džiaugiuosi, kad pagaliau tas sprendimas yra priimtas. Ir, aišku, vadovauti Vyriausybei. O jeigu jau Vyriausybė su 15 ministrų yra per daug, tai yra Seimas, kur frakcijoje visko mažiau. Esu šalininkas, kad lyderis turi būti matomas, aiškiai siekti tikslo. Visą laiką tai raginau. O štabas, pati Vilija ir turbūt valdyba, jos pavaduotojas priėmė kitokią strategiją.
Net politologai tai mato labai skirtingai – vieni sako, kad tokia taktika apsimoka. Niekas nepaneigs, kad visi klausinėja, o ką darys Vilija? Vadinasi, komunikacine prasme pavardė visą laiką linksniuojama, socdemai visą laiką linksniuojami. Jeigu pasakytų, kad tikrai eis, galbūt visi užmirštų, neklausinėtų.
– Bet jūs vis tiek nepritariate tokiai pasirinktai taktikai.
– Nesakau, kad nepritariu, bet aš asmeniškai laikyčiausi kitokios taktikos. Kažkada buvau štabo vadovas ir visada laikiausi tokio principo: rinkimai baigėsi – kitą dieną prasideda rinkimai. Jokių pertraukų negali būti, jeigu nori išlikti politikoje ir būti matomas, girdimas.
Šiuo atveju dabartinis štabo vadovas ir turbūt pati mūsų pirmininkė pasirinko kitokią taktiką. Na ką – demokratinis dalykas, vieni mato procesą vienaip, kiti kitaip. Nieko nekaltinu – tiesiog turiu kitą nuomonę.
– Sakote, kad tokiu būdu intriga išlieka, visi klausinėja, bet dauguma įsitikinę, kad Vilija neketina vadovauti Vyriausybei.
– O aš šito negalėčiau pasakyti. Požymiai, galima sakyti, rodo, kad ne. Bet ji nepasakė, kad nevadovaus. Tai kaip kavos tirščiuose spėlioti, bus ar nebus. (...)
– Dabar V.Blinkevičiūtė pasakė, kad ji prisiims visą atsakomybę. Jeigu po rinkimų ji vis dėlto atsisakytų vadovauti Vyriausybei, kaip tada rinkėjai reaguotų? Ar nebus pykčio?
– Tai jau bus po rinkimų (juokiasi). Juo labiau, kad pirmininkas visada prisiima atsakomybę – ar laimi, ar pralaimi, tai yra pirmininko atsakomybė, nes jis yra pirmas, nuo jo daug kas priklauso, jis diktuoja žaidimo taisykles. Blogai, kai pirmininkas neprisiima atsakomybės, o kai sako, kad prisiims, tai yra sveikintina. (...)
Tik rinkimai atsakys, ar mūsų partiečiai užpyko, ar ne. Sprendžiant iš to, kad ir iki šiol lygtyje buvo daug nežinomųjų, o Viliją išreitingavo labai gerai – ji surinko 65 tūkst. pirmumo balsų, tai tikrai negaliu pasakyti, kad tokia pasirinkta taktika rinkimuose jai atnešė žalos.
– O ar nesietumėte tokio mėtymosi, neatsakymo tiesiai į klausimą su Europos Parlamento rinkimų rezultatais? Socialdemokratai galėjo turėti tris mandatus. Galbūt rinkėjams užkliuvo neapsisprendimas – ar Vilija nori išvykti, ar ji nori likti Lietuvoje? Gal rinkėjas norėjo matyti ją Lietuvoje, ir tas neapsisprendimas pakišo koją?
– Jeigu rinkėjai labai norėjo matyti Viliją Lietuvoje, tai neturėjo reitinguoti. Nereitinguoji, ir tikrai Vilija lieka Lietuvoje. Bet jeigu 65 tūkst. reitingavo, vadinasi, pasitiki tuo, ką ji daro.
Taip, mes tikrai tikėjomės trijų vietų, net buvo kalbama apie keturias. Bet čia galbūt mūsų žaidimas su prezidentu šiek tiek davė mums minusą, nes, ko gero, dalį mūsų rinkėjų, kurie buvo pasiruošę už mus balsuoti, pasiėmė kiti – taip vadinama centro kairė, pradedant P.Gražuliu, R.Žemaitaičiu ir visais kitais. Daugiau žmonių Lietuvoje nėra – tai tie patys rinkėjai.
Man atrodo, kad mes praradome dėl to, kad mūsų kandidato prezidento rinkimuose nebuvo. Ir tada žmonės balsavo prieš konservatorius ir už G.Nausėdą – nėra taip, kad visi, kurie atidavė balsus už G.Nausėdą, yra jo gerbėjai. Paprasčiausiai jie nemyli konservatorių.
Tas šleifas nuo prezidento rinkimų turbūt davė rezultatus ir Europos Parlamento rinkimams. Ne tai, ką darė Vilija ar partija. Tas sprendimas partijai, kuri gina dirbančiuosius ir vargingai gyvenančius, susieti save su banko atstovu kai kam nepatiko.
Galimas premjeras
– Grįžtant prie galimo Vyriausybės formavimo, Seimo koridoriuose vis pasigirsta, kad dabar socialdemokratai į premjero postą projektuoja Gintautą Palucką. Bet ar jis turėtų palaikymą pačioje partijoje tokioms pareigoms?
– Sprendžiant pagal tai, kad niekas neprieštaravo, kad jis būtų antras sąraše, manau, kad turi. Bet per anksti kalbėti. Darome prielaidas, kad iš dabartinio 20-uko sąraše, jis ir Juozas Olekas tikrai galėtų pretenduoti (į premjero postą – aut.past.) be didelių pasiruošimų.
Netgi aš labiau linkęs remti Juozo Oleko pavardę, nes jis vis tiek buvo šešiose vyriausybėse, buvo Europos Parlamento narys, turi didelę patirtį, labai diplomatiškas, turi kantrybės, o kantrybės labai reikės, nes bus koalicinė Vyriausybė. Bet kaip bus, nuspręs taryba, prezidiumas. Po rinkimų visada vyksta posėdis ir ieškoma geriausio varianto.
Man atrodo, ne tiek svarbu, kas bus premjeras, o kiek savo programos mes išsidėrėsime su koalicijos partneriais (...) Kas bus ministras pirmininkas – Gintautas, Juozas, Algirdas ar Kęstutis – svarbu, kaip mes pasieksime rezultatą. Herojai ateina ir išeina, o rezultatai lieka.
– Visgi, stipriam premjerui rezultatą pasiekti lengviau, jei jis turi ir platų visuomenės palaikymą. O G.Paluckas 2020 metų Seimo rinkimuose nelaimėjo savo vienmandatės apygardos, Juozas Olekas dabar prapylė Europos Parlamento rinkimus. Ar šie žmonės turėtų atsvarą visuomenėje, reikiamą palaikymą?
– Niekur nebuvo parašyta, kad Juozas Olekas turi laimėti tuos rinkimus. Jeigu pasižiūrėtume pagal surinktų balsų skirtumą, jį nuo Vytenio Andriukaičio skyrė, jeigu neklystu, mažiau nei 2 tūkst. balsų. Tai nėra pralaimėjimas. (...)
– Pirmadienį vienoje laidoje kalbėjote, kad jums susidarė įspūdis, jog socialdemokratai net nelabai nori laimėti Seimo rinkimų. Kodėl taip manote?
– Čia gal iš konteksto paimtas šis sakinys, kad nenori laimėti. Nori laimėti, bet tie žingsniai, kuriuos mes darome, man atrodo, kad jie turėtų būti šiek tiek kitokie.
Ko gero, per daug nesitariant, neaiškinant, dalis mūsų rėmėjų ir net bičiulių… Ne tik už liberalus nebalsavo jų pačių partijos nariai – man atrodo, kad ir socdemų nariai kai kurie balsavo už kitus. Toks įspūdis susidaro žiūrint į tai, kiek yra partijos narių ir kiek gauta balsų.
Tai, man atrodo, yra mūsų pralošimas. Tokiais veiksmais mes iš dalies jei neatstumiame, tai padarome abejingais mūsų partijos narius ir rėmėjus, kurie tikėjosi kitokių žingsnių.
– O kokių konkrečių žingsnių tikėjosi partijos nariai? Kokią didžiausią klaidą pasirinktoje strategijoje matote?
– Strategija yra tokia, kad mes neturėjome savo prezidento – nuo čia viskas prasideda. Mes iki galo visko nepasakome. Ilgai žaidėme su sąrašu. Dabar jis plius minus yra. Tačiau atsirado tam tikras susipriešinimas tarp skyrių. Visa tai susideda. Manau, kad norint darniai dirbti, į visus klausimus turi būti atsakymai. Kai manęs kolegos klausia, kodėl kažkas yra šitoje vietoje, o aš esu kažkurioje – aš negaliu paaiškinti, nes nėra aiškių kriterijų.
Tai sukelia susipriešinimą, nepasitenkinimą. Rezultatą rudenį matysime labai aiškiai – ar ši dabartinės vadovybės strategija pasiteisino, ar, ko gero, buvo galima kitaip spręsti.
– Tai toks tiesus neatsakymas nepatinka ir patiems partijos nariams?
– Tikrai girdėjau ne iš vieno tokius pasakymus. Ir mano asmeninė pozicija tokia pati. Daugelis aiškumo labai norėtų. Nesakau, kad tai, kas daroma, yra blogai, bet daugelis nori aiškumo. Kaip bet kurioje pozicijoje – jeigu dirbdamas žmogus nežino savo ateities, jo darbo našumas krenta. Lygiai taip pat ir partiniame gyvenime – jeigu žmonės turi daugiau aiškumo, tada ir požiūris yra kitoks.
– Ar net partijos viduje dar neturite Vilijos atsakymo dėl premjerės posto?
– Žinot tą dainą – tu vėjo paklausk. Net vėjas negalėtų atsakyti, kaip Vilija elgsis. Manau, kad šitą atsakymą žino ji viena ir jį, kai nuspręs, kad jau laikas, pasakys. Ji laimėjo mandatą į Europos Parlamentą, darbo vietą turi. Ar ji nuspręs grįžti į Lietuvą ir dirbs Lietuvoje – pasakys ji pati.
Viltys dėl M.Sinkevičiaus
– Ar dar tikitės, kad šioje dėlionėje Mindaugas Sinkevičius gali turėti svarbų vaidmenį?
– Partijos bičiuliai jį išreitingavo į pirmą vietą. Jis nedalyvavo Europos Parlamento rinkimų sąraše, todėl negaliu pasakyti, kaip visuomenė į tai reaguoja. Tą parodys rinkimai.
Situacija šiek tiek dviprasmiška, nes ir pirmininkė buvo pasakiusi, kad jis nedalyvaus, kad jo nebus sąraše, ir jis pats taip kalbėjo. Puikiai suprantu ir jo poziciją, kad jis norėtų pasitikrinti, kaip visuomenė į tai reaguoja.
Bet byla neišspręsta iki galo. Yra apeliacija, bet kol žmogus teisminiuose procesuose, jis nekaltas. Galime moralizuoti, aš galėčiau pasakyti, kad už tokias pražangas, nusižengimus yra tokia pasekmė, o kai per kažkokius projektus pradanginami milijonai, tai nenorima nei to tirti, nei apie tai kalbėti.
– O jūs pats ar pritarėte, kad M.Sinkevičius būtų įrašytas į partijos Seimo rinkimų sąrašą?
– Galbūt daugiau pritariau negu nepritariau. Tą patį girdėjau iš bičiulių sąskrydyje – palaikymas turi būti, bet ar šis palaikymas, tokia forma bus mūsų sąrašui pliusas, ar minusas, vėlgi, tik rudenį pamatysime.
– Jeigu apeliacinės instancijos teismo sprendimas bus palankus M.Sinkevičiui, ar jis galėtų būti svarstomas kaip kandidatas vadovauti Vyriausybei? Ar ši dėmė jau būtų per didelė?
– Aš manau, kad bus svarstoma. Visi žymūs revoliucionieriai yra praėję kalėjimus (juokiasi). Iš senų laikų, pasižiūrėkite, kokie premjerai vadovavo kokiai Italijai, kitoms šalims. Taip, tai yra reputacinė dėmė, bet tai nėra pasaulio pabaiga.
Naujas partijos pirmininkas
– Jei Seimo rinkimai susiklosto sėkmingai, V.Blinkevičiūtė, ko gero, galėtų vadovauti partijai dar vieną kadenciją. Visgi, jūs, kaip suprantu, vis tiek abejojate, kad vadovauti partijai iš Briuselio yra geras pasirinkimas.
– Man baigia įrodyti, kad geras (juokiasi). Aš visgi manau, kad partijos pirmininkai turi dirbti Lietuvoje. Tai mano asmeninė nuomonė, ir aš tai visada, visur sakau, nekeičiu nuomonės.
Tų klausimų kyla be galo daug. Suprantu, kad dabar yra puikus telefoninis, 5G ryšys, galima prisiskambinti ir net matyti, bet manau, kad visko negali telefonu spręsti. Daug kas sprendžiama akių kontaktu.
– Ar tų nesusikalbėjimų, neaiškumų tarp partijos narių būtų mažiau, jei partijos lyderė visada būtų Lietuvoje ir to akių kontakto būtų daugiau?
– Nepasakyčiau taip – yra pavaduotojai, daug bendraujame. Galbūt aš seno sukirpimo žmogus, nes įsivaizduoju, kad partijos pirmininkas turėtų būti vietoje. Jeigu jaunimas, kurie iš tinklų dabar neišeina, jiems priimtinas toks virtualus variantas – tvarkoje. Dėl to nei pykstu, nei džiaugiuosi, paprasčiausiai toks mano požiūris.
Kiekvienas gali turėti savo nuomonę ir būtų gerai, kad kiekvienas ją pasakytų – tada paprasčiau susidaryti įspūdį. Nes dažniausiai visi šneka virtuvėje, tualete ir užkulisiuose, o kai reikia viešai kažką pasakyti, tai kažkaip išdžiūna gerklė ir liežuvis prilimpa prie gomurio ir tyla. Taip neturėtų būti.
