Kaip parodė LRT skelbta apklausa, 39 proc. apklaustųjų lietuvių nurodo, kad priimtų migrantus, 34 proc. mano, kad geriau mokėti pinigus, tuo metu 27 proc. neturi nuomonės arba neatsakė į klausimą.
Skelbiama, kad labiausiai požiūris į migrantus priklauso nuo socialinio sluoksnio – migrantų apgyvendinimui Lietuvoje labiausiai nepritartų pensininkai, bedarbiai, namų šeimininkės, darbininkai ir ūkininkai.
Specialistai, tarnautojai, besimokantys jaunuoliai į apgyvendinimą žiūri palankiau.
Vidaus reikalų ministro Arnoldo Abramavičiaus teigimu, lyginant su kiekvienais metais į Lietuvą atvykstančiais darbo migrantai, 158 migrantų kvota lietuvių neturėtų gąsdinti.
„2015 metais Lietuva buvo gavusi 1077 priimamųjų migrantų kvotą. Lyginant su kiekvienais metais į Lietuvą atvykstančiais darbo migrantais, kurie čia gauna leidimus laikinai gyventi, tai tas skaičius tikrai yra minimalus, nes pas mus kiekvienais metais atvyksta apie 50 tūkst. darbo migrantų, tai tokiu atveju 158 (migrantai – ELTA) tikrai neturėtų gąsdinti“, – pirmadienį LRT radijui sakė viceministras.
A. Ambramavičiaus teigimu, migrantų atvykimas valstybės institucijoms taip pat neturėtų sukelti didelių sunkumu.
„Lietuva visus savo namų darbus yra atlikusi. (...) Todėl manau, kad Lietuva yra pasirengusi bet kokiems iššūkiams, tam yra infrastruktūra, yra užsieniečių registracijos centras galintis priimti su atitinkamom sąlygom daug daugiau pabėgėlių atėjus tam tikrai dienai, todėl šitie skaičiai valstybės institucijų negąsdina“, – pažymėjo jis.
ELTA primena, kad EP balandžio 10 dieną patvirtino griežtesnes migracijos ir prieglobsčio ES taisykles. Teisės akto pagrindas – privaloma solidarumo sistema, pagal kurią visos ES valstybės narės turi prisiimti tam tikrą atsakomybę už prieglobsčio prašymų svarstymą. Jei ES valstybė narė nenori priimti prieglobsčio prašytojų, ji privalo suteikti alternatyvią pagalbą, pavyzdžiui, mokėti finansinius įnašus į paramos fondą.
Šiam sutarimui įsigaliojus, Lietuvai per metus reikėtų priimti 158 atvykėlius, arba kasmet mokėti apie 3 mln. eurų.
Reforma apima greitesnį nelegalių atvykėlių patikrinimą, sulaikymo centrų kūrimą pasienyje, paspartintą prieglobsčio prašytojų, kurių prašymai buvo atmesti, deportavimą ir solidarumo mechanizmą, skirtą sumažinti spaudimą didžiulių migrantų srautų sulaukiančioms pietinėms šalims.
