Mero nuomone, nors kitais metais sueis 15 metų nuo prezidento mirties, iki šiol buvusiam valstybės vadovui nėra pastatyta deramo atminimo ženklo, todėl galima pabandyti tai padaryti Kaune.
Kauno mero įsitikinimu, prezidentą A.Brazauską kauniečiai turėtų prisiminti ne vien kaip šalies vadovą, bet ir kaip aukštos kvalifikacijos inžinierių.
Vienas ryškesnių jo profesinių pasiekimų – darbas statant Kauno hidroelektrinę, kuriai 2014 metais suteiktas A.Brazausko vardas.
V.Matijošaitis pridūrė, kad, suprasdamas infrastruktūros projektų reikšmę, tuometinis šalies vadovas, vėliau ėjęs premjero pareigas, politiniais sprendimais taip pat prisidėjo ir prie M.K.Čiurlionio tilto bei „Žalgirio“ arenos statybų Kaune.
Meras atskleidė, kad idėja kilo tuomet, kai žiniasklaidoje perskaitė apie seną įvykį, kai paskutiniaisiais savo gyvenimo metais Kaune viešėjęs A.Brazauskas apsilankė Istorinėje Lietuvos prezidentūroje.
Tąkart svečias su jam būdingu sąmoju pasiteiravo, ar kada nors ateityje ten, greta prieškario Lietuvos prezidentų skulptūrų, stovės ir jo skulptūra.
2010-ųjų birželį prezidentui mirus, tokia idėja kurį laiką buvo gyva, tačiau ilgainiui išblėso.
V.Matijošaitis pranešė jau aptaręs sumanymą su velionio prezidento A.Brazausko viena dukterų, nes šeimos nuomonė šiuo atveju ypač svarbi.
Nors vietą paminklui dar ruošiamasi parinkti konkurso būdu, šiam tikslui esą bene geriausiai tiktų Istorinės Lietuvos prezidentūros kiemelis, kuriame rymo trys tarpukario Lietuvos prezidentų skulptūros.
Jeigu apie tai kalbėtų kas nors kitas, pasiūlymą būtų galima nuleisti negirdomis, bet kai siūlo V.Matijošaitis, reaguoti – tiesiog būtina.
„Istorinės Lietuvos prezidentūros kiemelyje paminklo buvusiam prezidentui A.Brazauskui nebus“, – iškart nukirto kultūros ministras S.Kairys, kuris vos prieš kelerius metus dirbo V.Matijošaičio patarėju ir nedrįsdavo net ne viešuose posėdžiuose jam rimčiau paprieštarauti.
Dabar ministrui S.Kairiui užaugo sparnai ir jis nepraleidžia progos įgelti V.Maijošaičiui.
Turbūt ministras būtų visai kitaip reagavęs, jeigu paminklą Kaune būtų pasiūliusios statyti valdančiajai koalicijai Seime priklausančios politinės jėgos arba būtų kalbama apie kokio nors iškilaus konservatoriaus pagerbimą.
S.Kairys svarstė, kad Kauno savivaldybės pateikti argumentai dėl paminklo nėra tikslūs.
Istorinės prezidentūros kiemelio idėja pagerbti tarpukario prezidentus, „Žalgirio“ arenos statybų sėkmę daugiausia esą lėmė tuometinio Vyriausybės vadovo G.Kirkilo sprendimai, o hidroelektrinę stačiusio A.Brazausko paminklui būtent šio energetikos objekto prieigose ir derėtų paieškoti vietos.
Kauno taryboje dirbantys konservatoriai iškart pareiškė nepritarsiantys paminklo A.Brazauskui statybai, nes šis politikas menkai susijęs su Kaunu.
Žinoma, iš jų kitokios reakcijos neverta netgi tikėtis. Konservatoriai priešintųsi, jeigu V.Matijošaitis sumanytų išdalinti kauniečiams net asmeninį turtą.
Dėl dygstančių paminklų merui tenka atsimušinėti ne pirmą kartą. Visi plojo rankomis tik tuomet, kai Kauno valdžia sutiko priglausti „Laisvės kario“ skulptūrą, kuriai sostinėje neatsirado vietos.
Kuo toliau, tuo blogiau. Prieštaringų vertinimų sulaukė tiek obeliskas Lietuvos policijai Laisvės alėjoje, tiek tviskanti Tauro skulptūra Kauno prieigose.
Dėl pastarosios pernai pavasarį taip pat aršiais šiaušėsi kultūros ministras S.Kairys, kuris panašaus paminklo projektą neva regėjo kažkur Rusijoje.
Ramybės parke jau liejami pamatai paminklui Aleksandrui Jogailaičiui – jis bus atidengtas dar šiais metais.
Vėl pasigirdo abejonių, ar tokio kūrinio reikia, nes kunigaikštis menkai buvo susijęs su Kaunu.
Vyšnaite ant torto tapo paminklas prezidentui A.Brazauskui.
V.Matijošaitis tikino, kad jam patinka visi nauji miesto akcentai, o Kaunas yra gyvas miestas, kuris jau senokai tapo muziejumi po atviru dangumi, kurio eksponatus žmonėms miela pamatyti, nusifotografuoti.
Visa tai ne vien grožiui – tai didinga Lietuvos istorija, kurią privalome pažinti.
