Kelia klausimus institucijoms
Paaiškėjęs nedeklaruotas M.Navickienės šeimos skrydis privačiu lėktuvu į Dubajų buvo paskutinis lašas kilusio skandalo fone – surengusi spaudos konferenciją M.Navickienė ketvirtadienį pranešė atsistatydinusi iš ministrės pareigų.
Visgi, klausimų dėl M.Navickienės ir jos sutuoktinio Mindaugo Navicko ryšių su įmonės „Foxpay“ savininke Ieva Trinkūnaite bei šios verslininkės sugyventiniu, anksčiau už finansinius nusikaltimus kalėjusiu Vilhelmu Germanu, išliko nemažai.
Tačiau ne mažiau klausimų šioje istorijoje kilo ir dėl atsakingų Lietuvos institucijų veiksmų – tiek prezidentas Gitanas Nausėda, tiek premjerė Ingrida Šimonytė nurodė, kad tarnyboms „yra apie ką pagalvoti“.
Pavyzdžiui, keliami klausimai, kaip už įvairias aferas teistam V.Germanui nebuvo užkirstas kelias veikti finansų įmonėje, kodėl premjerė, o ir pati ministrė nebuvo informuotos, kad M.Navickienės aplinkoje – riziką keliantys asmenys?
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotojas Elanas Jablonskas penktadienį nurodė, kad STT M.Navickienės aplinkos netikrino, nes pagal įstatymą negali to padaryti. E.Jablonskas aiškino, kad kai asmuo skiriamas į svarbias pareigas, STT apie jį pateikia tik tam tikrus duomenis: ar jis teistas, ar yra pareikštų įtarimų, ar jis buvo sulaužęs priesaiką.
„Kiek leidžia įstatymas, mes tuos duomenis ir teikiame. Prieš trejus vyko diskusijos, nes buvo priiminėjama nauja Korupcijos prevencijos įstatymo pataisa, ir tiek STT, tiek kitos teisėsaugos institucijos siekė, kad galėtume pateikti ir duomenis, susijusius su asmens veikla, ryšiais ir kitas su asmeniu susijusias aplinkybes ir faktus. Tačiau Seimas atmetė šį siūlymą, ir mes kaip ir neturime teisėto pagrindo pristatyti ir teikti tuos duomenis“, – LRT radijuje paaiškino E.Jablonskas.
S.Malinauskas: tai buvo spjūvis į veidą
Vertindamas kilusį skandalą vaizdo tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas stebėjosi, kaip Lietuvos ministrai vis dar gali nesuprasti, kad nemokamas skrydis privačiu lėktuvu į Dubajų geriausiu atveju yra aiškus viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktas, o blogiausiu – kyšis.
„Turėjome labai daug A.Navalno tyrimų, kaip, pavyzdžiui, S.Lavrovui oligarchai pirkdavo jachtas, nuomodavo lėktuvus. Politikas „nesupranta“, kad tai yra aiški problema, kad tai neskaidru. Jis apsimeta, kad nežino tokių dalykų, kas mokėjo už visas keliones ir viešbučius“, – ketvirtadienį „Žinių radijo“ laidoje kalbėjo S.Malinauskas.
Baisiausia, anot jo, kad jau tiek laiko tęsiantis šiai M.Navickienės istorijai visą laiką buvo aiškinama, kad tai – maža problema.
„Dabar iškilo skrydžio problema, kuri yra toks sprogęs pūlinys. O ką sako ministrė spaudos konferencijoje? „Žiūrėkit, aš staigiai pasitraukiu, prašau man klausimų apie mano vyrą neuždavinėti ir iš viso apie vyrą nieko nežinau, nes jis dabar išvažiavęs su motociklu ir negaliu jam skambinti, jis nepakels, nes nesaugu“.
Galime iš to pasijuokti, bet tai yra ministrės, dviejų ministerijų vadovės atsakymas žurnalistams ir visuomenei. Galėtum atsistoti ir sakyti „gerbiamas Navickai ir Navickiene, jūs galbūt kažką supainiojote – galbūt nulipkite nuo motociklo ir paaiškinkite visuomenei svarbius dalykus, nes jūs pareigas einanti ministrė ir jos sutuoktinis“.
Bet dabar, panašu, kad jau tas klausimas jau yra nukanalizuotas. Kalbant apie skaidrumo standartus, taip, kaip tai buvo paaiškinta, tai buvo spjūvis į veidą žiniasklaidą ir visuomenei“, – įsitikinęs S.Malinauskas.
Šioje istorijoje S.Malinauskas mato du esminius dalykus.
„Vyriausybės komisija, kuri vertina strategines įmones, aiškiai konstatuoja, kad ministrės vyrui neleidžia vykdyti sandorio dėl to, kad tai kenktų nacionaliniam saugumui – aplink jį yra asmenys, kurie kelia pavojų nacionaliniam saugumui.
Įsivaizduokite – du ministerijų portfeliai yra ministrės rankose – dabar jau buvusios ministrės – ir mes neturime atsakymo, kokiu būdu kenkia nacionaliniam saugumui, kas tai per situacija“, – pabrėžė tinklaraštininkas.
Antras svarbus vaidmuo – Lietuvos banko, kuris tik po to, kai žurnalistai paskelbia tyrimą, imasi aiškintis.
„Dėl to paties „Foxpay“ – kiekvienas, kuris deklaruoja mokesčius VMI, iš karto gauna galimybę juos susimokėti būtent per „Foxpay“. Pagrindinės valstybės institucijos naudoja šią platformą, Lietuvos bankas jai yra suteikęs licenciją, ir dabar staiga išsiaiškina žurnalistai, kad teistas, pavardę keitęs, sėdėjęs aferistas yra susijęs su savininke.
Kaip tada mes galime pasitikėti institucijomis? Dabar visa tai matai, o politikai tiesiog bando išlaikyti šypseną, gerą savo veido miną ir sakyti, kad tai smulkmenos, kad tai – tik skrydžio klausimas.
Tai nėra skrydžio klausimas. Tai yra giluminiai, fundamentalūs klausimai, kaip tokie žmonės gauna štai tokias pozicijas, gauna „fintech“ įmonių licencijas, kaip jie prieina prie politikų ir kaip politikai paskui apsimeta, kad buvo akli ir naivūs“, – pabrėžė jis.
Į grėsmę numojo ranka?
Politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius buvusios ministrės skandalo fone taip pat akcentuoja grėsmės nacionaliniam saugumui klausimą, į kurį konservatorių partija šiuo atveju tarsi numojo ranka.
Skandalingiausia šiuo atveju, anot analitiko, yra aplinkybė, kad buvusios ministrės sutuoktinis yra glaudžiai susijęs su asmenimis, keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui – ir tą nurodė Lietuvos valstybės institucija.
O kad patys ryšiai yra glaudūs, M.Laurinavičiaus teigimu, įrodo visa viešai prieinama informacija apie tai, kaip šie žmonės vieni kitus samdo, priiminėja į darbą, pardavinėja įmones ir taip toliau.
„Svarbiausia, kad M.Navickienės vyro ir šių žmonių, kurie pagal oficialią Vyriausybės komisijos išvadą kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, ryšiai yra labai glaudūs“, – pabrėžė jis.
Net jeigu pasitraukdama M.Navickienė neatsakė į daugybę klausimų, M.Laurinavičius įsitikinęs, kad ministrė tiesiog privalėjo atsistatydinti.
„O toliau jau institucijų reikalai – nebūtinai visi tyrimai turi kažkuo baigtis, nes net jeigu tos grėsmės yra daugiau nei grėsmės, ne visada jas įmanoma įrodyti“, – kalbėjo analitikas.
Ar turėjo informuoti politikus?
Savo ruožtu pati premjerė I.Šimonytė, komentuodama ministrės atsistatydinimą, kėlė klausimą, kodėl nei ji pati, nei M.Navickienė nebuvo informuotos atsakingų institucijų apie ministrės aplinkos žmonių keliamas potencialas rizikas.
„Vienas dalykas šioje situacijoje, kuris man irgi neduoda ramybės, yra klausimas, ką ministrė turėjo žinoti apie, sakykime, atskirų asmenų praeitį. Aš tikiu ministrės žodžiu, kad ji nežinojo apie plačiai aptarinėjamo asmens praeitį.
Turint minty, kad kai kurios institucijos Lietuvoje vykdo savo pareigą įspėti politikus nuo visokiausių rizikų, kyla klausimas, kada tai tapo žinoma, ar tai pasirodė esant problema, kodėl ministrė nebuvo įspėta, kodėl aš nebuvau įspėta, kad galbūt ministrės aplinkoje yra žmonės, kurie kelia reputacinių rizikų“, – klausė premjerė.
Paklausta, ar referuoja į Valstybės saugumo departamentą (VSD), I.Šimonytė nepatikslino: „Nespecifikuosiu atsakymo į jūsų klausimą“.
M.Laurinavičius pabrėžė, kad premjerės keliamas klausimas yra teisingas, bet sudėtingas, nes nėra iki galo aišku, kokia konkrečiai informacija disponuoja šalies institucijos.
„Visa tai, kas yra viešojoje erdvėje, yra reputacinės rizikos – visi tie dalykai dėl skrydžio, viešųjų ir privačių interesų supainiojimo. Tuo metu Komisijos išvada, kad tie žmonės kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, jau yra iš esmės teisinis sprendimas. Jeigu tokia išvada yra, reiškia tiesiog turime faktą.
Bet mes nežinome, kas už to fakto slepiasi. Labai norėčiau žinoti, bet tuo pačiu pripažįstu, kad šiuo atveju visuomenės interesai ir valstybės saugumo interesai gali vieni kitiems prieštarauti, ir tikrai visuomenė nebūtinai turi sužinoti, kas tiesiogiai slepiasi už šio sprendimo“, – kalbėjo analitikas.
Anot M.Laurinavičiaus, gali būti įvairios aplinkybės: galbūt informacija surinkta tik dabar, galbūt buvo vykdomas tyrimas.
„Kalbant apie ministrės pažeidžiamumą, tam reikia surinkti daugiau įrodymų negu grėsmės. Saugumo tarnybos negali remtis vien tik grėsmėmis – jos turi surinkti įrodymų, kad tie asmenys daro kokią nors konkrečią įtaką, kuri kelia grėsmę.
Iš principo sutikčiau, kad tokiais atvejais valstybės vadovai turėtų būti informuojami, bet gali būti, kad dar ne tokia stadija, kur reikėjo informuoti“, – svarstė jis.
Skirtingų institucijų, skirtingi sprendimai – kodėl?
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija neleido ministrės M.Navickienės vyrui parduoti jo valdomos bendrovės „Litlab“ I.Trinkūnaitei, nes, kaip nurodė Komisija, ji ir jos aplinka kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Tuo metu Lietuvos bankas 2022 metais leido I.Trinkūnaitei įsigyti „Foxpay“.
M.Laurinavičius pabrėžė, kad Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos ir Lietuvos banko sprendimai dėl leidimų priimami skirtingais pagrindais.
„Sprendimas, kuris buvo priimtas dėl neleidimo ministrės vyrui parduoti įmonės „LitLab“, yra susijęs konkrečiai su grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimu. Tam ir sukurta speciali Komisija – ji vertina ir saugumo informaciją.
Tuo metu jeigu tai yra Lietuvos banko vertinimas – grynai teoriškai, jokiu būdu neginu Lietuvos banko ir nesakau, kad jie priėmė teisingą sprendimą – tai jie vertina visai kitus dalykus. Sutinku, kad jie turėtų vertinti ir informaciją, jog tai yra žmogus, praeityje kalėjęs už finansinius nusikaltimus.
Bet kyla klausimas, ar teisiškai jiems užtenka biografijos detalių – situacija dar sudėtingesnė, nes ne V.Germanas yra savininkas, „Foxpay“ leista pirkti ne V.Germanui, o I.Trinkūnaitei.
Prielaidos, kurios dabar keliamos žiniasklaidoje – kad V.Germanas yra realus įmonių savininkas, o I.Trinkūnaitė – tik veidas, jas reikėtų realiai įrodyti teisme, įrodyti jų tarpusavio ryšį, jeigu nori neišduoti leidimo“, – pabrėžė M.Laurinavičius.
