Pastaruosius pokyčius numatančioms įstatymo pataisoms pritarė dauguma komiteto narių, pora politikų balsuojant susilaikė.
Seimui pateiktu įstatymo projektu siekiama sukurti naują kariuomenės struktūrą – pėstininkų diviziją. Ją ketinama plėtoti steigiant naujus ir stiprinant jau esamus karinius vienetus – įstatyminėmis pataisomis numatyta nuo 2027 m. brigados „Geležinis vilkas“ Karaliaus Mindaugo husarų batalioną reorganizuoti į Karaliaus Mindaugo tankų batalioną.
Tarp kuriamų naujų vienetų – Karinių jūrų pajėgų Uosto ir priekrantės gynybos tarnyba, Kibernetinės gynybos valdybą. Taip pat siūloma steigti naują karinį vienetą – artilerijos pulką, o esamus dalinius – Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos batalioną bei Karinių oro pajėgų Oro gynybos batalioną – ketinama performuoti į pulkus.
Kariuomenės struktūros pokyčiai, susiję su pėstininkų divizijos, kitų karinių vienetų steigimu pareikalaus papildomų valstybės biudžeto asignavimų krašto apsaugos sistemai – numatoma, kad divizijai sunkinti ir įgalinti reikiamos papildomos ginkluotės, technikos, amunicijos ir infrastruktūros įsigijimams iki 2034 m. papildomai reikės apie 2,3 mlrd. eurų. Vėliau – dar 2 mlrd. eurų.
Per metus siūloma pakviesti tarnauti iki 7 tūkst. šauktinių
KAM teikiamomis įstatymo pataisomis taip pat didinamas privalomajai karinei tarnybai atlikti šaukiamųjų skaičius. Šiuo metu numatyta, jog per metus tarnauti pašaukiama nuo 3790 iki 5030 jaunuolių. Nuo kitų metų pradžios siūloma šiuos skaičius didinti – kasmet pakviesti atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą nuo 4240 iki 7040 vaikinų.
Atsižvelgiant į šiuos pokyčius, bendras ribinis karių skaičius išaugtų bent 2 tūkst. ir siektų nuo 29380 karių.
ELTA primena, kad pernai gegužę Valstybės gynimo taryba (VGT) pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlymui Lietuvoje formuoti divizijos dydžio karinį vienetą. Diviziją, kurios pagrindą sudarytų Lietuvos „Geležinio Vilko“, „Žemaitijos“ ir „Aukštaitijos“ brigados, planuota suformuoti iki 2030 m.
Šių metų sausį VGT taip pat nutarė kuriamos divizijos sunkiajam elementui – tankų batalionui – pirkti vokiškuosius „Leopard“.
Visgi, politinių partijų ir verslo atstovams diskutuojant dėl didesnių asignavimų gynybai, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pasiūlė skirti daugiau dėmesio oro gynybos sistemų įsigijimui. Tačiau net ir pakeitus karinių įsigijimų prioritetus ir tankų batalioną kuriant etapais – iš pradžių sukuriant kuopos dydžio vienetą – ministro nuomone, planuojamą tankų batalioną būtų galima įsteigti iki 2035 m.
