Pirmadienį Nemune rastas nuo Baltosios rožės tilto Alytuje nukritusios moksleivės kūnas. Prieš 12 val. moteris pranešė, kad iš namų į mokyklą išėjo, bet į ją taip ir nenuėjo jos 14-metė dukra.
Alytaus policija peržiūrėjo vaizdo kamerų, įrengtų mieste, fiksuotus vaizdus ir paaiškėjo, kad nepilnametė ėjo link Dainų slėnio. Kameros užfiksavo, kaip nuo tilto nukrenta žmogus. Po pietų Punios apylinkėse, Nemuno upėje, rastas paauglės kūnas. Tiriama privedimo prie savižudybės versija.
Patyrė patyčias?
Žuvusi mergina mokėsi Alytaus Dzūkijos mokykloje. Jos direktorė Vilija Sušinskienė portalui lrytas.lt antradienį teigė, kad ugdymo įstaigos bendruomenė sukrėsta – pasak jos, mergina buvo labai stropi, dalyvavo įvairiuose konkursuose ir olimpiadose, klasėje turėjo daug artimų draugų.
V.Sušinskienė taip pat patikino, kad apie jokias galimas patyčias 14-metės atžvilgiu nėra girdėjusi. Tačiau po portalo lrytas.lt publikacijos su redakcija susisiekė šioje mokykloje besimokiusi, o dabar taip pat pažįstamų joje turinti mergina.
Kaip pasakojo Ugnė (vardas pakeistas, redakcijai žinomas, – aut.past.), net ir ji pati šioje mokykloje patyrė patyčias, tačiau šios problemos mastas ugdymo įstaigoje esą slepiamas, o pagalbos gauti sunku.
„Nei iš mokytojų, nei iš administracijos nebuvo jokios reakcijos iki tol, kol nepasakiau klasės auklėtojai, kuri taip pat matė vykstančią situaciją“, – pasakojo Ugnė, pridūrusi, kad dabar Dzūkijos mokyklą lanko ir jos keli pažįstami, tad šie žinojo ir galimai nusižudžiusią merginą.
„Jie pasakojo, kad visi mokiniai žinojo tą mergaitę, labai daug kas iš jos tyčiojosi ir mokytojai tikrai turėjo tai matyti, tačiau nieko nedarė.
Dabar mokykloje yra iškabinti plakatai su institucijomis, su kuriomis reikėtų susisiekti dėl psichologinės pagalbos, buvo pasakyta kalba prieš pirmą pamoką, bet vien tik to neužtenka ir direktorė negali slėpti, kad patyčių mokykloje nėra“, – aiškino mergina.
Pasak Ugnės, bendramoksliams esą užkliūdavo žuvusios paauglės išvaizda ir netgi tai, kad moksleivė buvo labai protinga.
„Ji buvo kitokia, o kaip žinome, iš tokių mokinių labai mėgstama šaipytis, bet taip buvo visais laikais. Dažniausiai tai žodinės patyčios, bet kartais jos būna ir netiesioginės. Būna, kad kalbasi draugų grupelė ir žiūri į tą atitinkamą vaiką, mokinį, ir tiesiog juokiasi iš jo, arba garsiai kalba, kad žmogus girdėtų tuos jam skirtus žodžius“, – dėstė alytiškė.
Jos teigimu, mokykla nelinkusi skirti daug dėmesio ir patyčių prevencijai – pati Ugnė neatsimena, kad vaikams kažkas pasakotų apie patyčių žalą ar domėtųsi jų emocine būsena.
„Kiek mokiausi, tikrai nieko nebuvo, neskaitant socialinio-emocinio ugdymo pamokų, į kurias niekas rimtai nežiūrėdavo. Paskaitų nebūdavo ir taip pat nekviesdavo jokių specialistų, kaip būna kitur“, – kalbėjo mergina.
Ugnė įsitikinusi, kad patyčių problema egzistuoja didžiojoje dalyje mokyklų, tačiau Alytaus Dzūkijos mokykloje šis skaudulys yra ypač stiprus.
„Jei į direktorę mokinys nesikreipia tiesiogiai, dar nereiškia, kad ji nėra atsakinga. Direktorė gali prieiti ir prie informacijos pas socialinius darbuotojus, gali matyti, kas vyksta, kalbėtis su klasių auklėtojais“, – vardijo ji.
Informaciją vadina šmeižtu
Portalui lrytas.lt dar kartą susisiekus su Alytaus Dzūkijos mokyklos direktore V.Sušinskiene, ji tikino, kad tokie mokinių pamąstymai stebina.
„Tai tikrai netiesa. Mokykloje mūsų komanda dirba labai puikiai. Aišku, tų patyčių gal pasitaiko ir problemos sprendžiamos, gal pavieniai atvejai ir buvo, bet būna dažnai problemos, kur nenori bendradarbiauti ir šeimos, nepriima pagalbos.
Tikrai niekas pro pirštus nepraeina, o patyčios ateina iš šeimos, iš visuomenės. Mūsų mokykloje nei mokytojas tyčiojasi, nei pagalbos specialistai – mes nuosekliai vedame socialines-emocines „Lions Quest“ pamokas. Mokytojai reguliariai gauna mokymus, stebime, bet mes visuomenės ir šeimos neįveiksime“, – svarstė V.Sušinskienė.
Pasak mokyklos vadovės, kartais patyčias patiriantys vaikai bijo kažkam pasisakyti apie tokias problemas, todėl tokie atvejai gali likti neišgirsti.
„Mes priimame ir vaikus su specialiaisiais poreikiais, nieko neišskiriame ir jų ateina daug. Žinote, visokių yra žmonių, ir vakar čia ant kitos mokyklos taip pat rašė – galvojo, kad čia jau jų mokyklos mokinė ir ant kitos mokyklos pasipylė. Niekas juk nežino, ar dėl patyčių taip nutiko.
Mes neneigiame, kad nėra patyčių, o pasakykite – kur jų nėra? Mes tai suprantame ir sprendžiame, bet nereiškia, kad mes visagaliai – galime spręsti tai tik ugdymu ir švietimu. Jeigu švietimas būtų toks visagalis, visuomenė būtų ideali.
Mes darome, ką galime, o pasakyti, kad mokytojai nekreipia dėmesio, tikrai yra šmeižtas“, – tvirtino V.Sušinskienė.
Pasidalijo patarimais
HBSC 2022 m. tyrimo duomenimis, daugiau nei ketvirtadalis (26,9 proc.) mūsų šalies 5–9 klasių moksleivių patiria patyčias. Nuo 2018-ųjų situacija Lietuvos mokyklose pagerėjo vos 0,9 proc., o tai rodo, kad problemos mastas nemažėja. Nors vis daugiau paauglių ir suaugusiųjų atpažįsta patyčias, tačiau jiems trūksta drąsos reaguoti ir jas stabdyti.
Dvidešimt metų su vaikais ir paaugliais dirbanti „Vaikų linijos“ psichologė dr. Jurgita Smiltė Jasiulionė įsitikinusi, kad patyčios vis dar dažnas reiškinys, nes mokyklų bendruomenėse trūksta nuoseklaus darbo sprendžiant patyčių problemą.
„Patyčios yra kompleksinis reiškinys, kuris atsiranda veikiamas labai įvairių priežasčių: individualių asmens savybių, grupėje egzistuojančių normų, visuomenės vertybių ir požiūrio į vaikų tarpusavio elgesį. Pavyzdžiui, yra pastebėta, kad skriaudėjais tampa vaikai, norintys dominuoti, o skriaudžiamais – jautresni, į agresyvų elgesį nemėgstantys atsakyti agresija, vaikai.
Tačiau itin svarbi patyčių priežastis yra per menkas visuomenės reagavimas į žeminantį elgesį. Ir nors šiuo metu visuomenėje patyčios yra gana neblogai atpažįstamos, klausinėjami žmonės gali įvardinti bei apibūdinti, kas yra žeminantis elgesys, nepaisant to, net ir pastebėjus patyčias žmonės bijo reaguoti bei jas stabdyti“, – pasakojo psichologė.
J.S.Jasiulionė atkreipė dėmesį, kad brendimo laikotarpiu išauga bendraamžių įtaka, o suaugusiųjų vaidmuo tampa nebe toks svarbus. Būtent dėl šių paauglystės raidos pokyčių, patyčios bendraamžių tarpe virsta būdu atstumti ir neleisti pritapti.
„Paauglystėje stiprėja noras pritapti, susirasti draugų grupę. Dėl to visi dalykai, vykstantys tarp bendraamžių, tampa labai svarbūs. Šiuo laikotarpiu paaugliai lyginasi tarpusavyje, nori ne tik išsiskirti, bet ir būti panašūs.
Dažnai pagrindu žeminimui tampa tam tikra žmogaus ypatybė: kitoniškumas, nesutampantys skriaudėjo ir aukos pomėgiai, išvaizda, apranga, turimi daiktai, taip pat žmogaus tapatumas, pavyzdžiui, seksualinė orientacija, religiniai įsitikinimai ir lyčių stereotipai“, – atskleidė specialistė.
Daugiau apie tai galite skaityti ČIA.
