„Geopolitinė situacija diktuoja, kad neturime visiškai prabangos švaistyti laiką tuščiai, todėl visas dėmesys turi būti sutelktas į atgrasymą ir viso NATO aljanso gynybą. Stipri Lietuvos kariuomenės kolektyvinė gynyba, įsipareigojimai yra svarbiausi prioritetai“, – Seimo posėdžio metu teigė R. Vaikšnoras.
Prisistatydamas kandidatas akcentavo pradėtų darbų tęstinumo svarbą.
„Pradėtų darbų tęstinumas, esamų ir naujų suplanuotų pajėgumų integravimas, personalo užpildymas, jo parengtumas sustiprins Lietuvos kariuomenę ir padės išlaikyti reikiamą kovinę parengtį. Pajėgų stiprinimas turi būti subalansuotas, užtikrinant visų mūšio operacinių sistemų funkcionavimą“, – teigė jis.
R. Vaikšnoras taip pat tikino pritariantis visuotiniam šaukimui. Visgi, pasak jo, tokiam žingsniui reikėtų ruoštis palaipsniui.
„Aš kaip kandidatas pritariu visuotiniam šaukimui, tačiau reikėtų turbūt eiti palaipsniui. Tam reikalinga infrastruktūra, tam reikalingi mokymo laukai, tam reikalinga pasiruošti instruktorius, tačiau palaipsniui, kas metai, priklausomai, kokie sprendimai yra priimti, mes galime didinti jaunųjų karių pašaukimo skaičių, tokiu būdu didindami savo rezervą“, – akcentavo jis.
Akcentavo oro gynybos svarbą
Prisistatydamas kandidatas taip pat pabrėžė poreikį stiprinti oro gynybą.
„Pamokos Ukrainoje rodo, kad visos sistemos yra svarbios, be to oro gynyba yra viena svarbiausių, nes mes šiandieną turime iš tikrųjų daug skylių“, – sakė R. Vaikšnoras.
„Mes turime taktinės paskirties – nedidelio nuotolio, nedidelio aukščio (sistemos – ELTA). Ir naujų baterijų įsigijimas iš tikrųjų padėtų ne tik apsaugoti mūsų kovinius padalinius, bet kartu ir priimančiosios šalies priėmimo taškus“, – pridūrė jis.
K. Budrys: prezidento lūkestis buvo, kad tai būtų telkiantis žmogus
Prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys teigė, kad prezidento pagrindinis lūkestis buvo, kad naujas kariuomenės vadas būtų telkianti figūra.
„Prezidento lūkestis buvo parenkant kandidatą visų pirma siekti, kad jis būtų vienijantis žmogus, vienijantis taip pat ir politinį spektrą, ir tuos, kurie rūpinasi gynybos klausimais, visuomenės įvairias grupes. Tai dėl to iš tiesų buvo to tikro tikrinimosi su visais, ar yra kažkokių nuogąstavimų dėl kandidatų ir panašiai“, – žurnalistams sakė K. Budrys.
Jis taip pat išskyrė ir kriterijus, pagal kuriuos šalies vadovas atsirinko kandidatą.
„Kriterijai, tai yra vadovavimas visoms grandims (...). Antras dalykas, yra vadovavimas sausumos pajėgoms, tai yra ir tam tikra tradicija ir praktinė nauda, su kuria prezidentas susipažino dirbdamas su generolu V. Rupšiu kariuomenės vado pozicijoje. Ir tarptautinė patirtis – darbas NATO štabuose“, – sakė jis.
Numatoma, kad dabartinis kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys būtų atleistas iš pareigų šių metų liepos 23 dieną, o R. Vaikšnoras penkerių metų kadencijai būtų paskirtas šalies kariuomenės vadu liepos 24 dieną.
ELTA primena, kad dabartinio kariuomenės vado, generolo V. Rupšio kadencija baigiasi šių metų liepos mėnesį.
Pagal Konstituciją, kariuomenės vadą penkerių metų kadencijai Seimo pritarimu skiria ir atleidžia prezidentas.
R. Vaikšnoro kandidatūrai palaikymą yra išreiškę parlamento valdančiųjų ir opozicinių partijų nariai, krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, premjerė Ingrida Šimonytė.
R. Vaikšnoras šiuo metu eina sąjungininkų pajėgų Europoje vyriausiosios vadavietės štabo viršininko pavaduotojo kariniam rengimui pareigas. Anksčiau jis yra buvęs Sausumos pajėgų vadu, šių pajėgų štabo viršininko pavaduotoju operacijoms, Gynybos štabo Operacijų valdybos viršininku, brigados „Geležinis Vilkas“ vadu.
