Kaip vyksta ir kada rengiami nuotoliniai teismo posėdžiai? Ką apie teismą per nuotolį derėtų žinoti, jeigu tokiame tektų dalyvauti? Į rūpimus klausimus atsakė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas.
– Kas yra nuotolinis teismo posėdis, kuo jis skiriasi nuo įprasto, kai proceso šalys susitinka teisme?
– Pagal apibrėžimą nuotolinis teismo posėdis yra įprastas žodinio proceso tvarka vykstantis teismo posėdis, tačiau skirtumas nuo įprastinio teismo posėdžio yra tas, kad nuotoliniame posėdyje naudojama vaizdo konferencijų ar telekonferencijų įranga. Vadinasi, bylą nagrinėjantis teisėjas, teisėjų kolegija, teismo posėdžių sekretorė ir proceso dalyviai dalyvauja teismo posėdyje naudodami minėtas technologijas, o ne gyvai susirenka teismo patalpose.
– Prasidėjus pandemijai darbai, įvairios veiklos buvo perkeltos į virtualią erdvę, nuotolį, ne išimtis ir teismai, bet nuotoliniai posėdžiai Lietuvos teismuose buvo organizuojami jau gerokai prieš pandemiją, tiesa?
– Taip, man yra tekę dar gerokai prieš pandemiją ir platų virtualių pokalbių platformų „Zoom“, „Microsoft Teams“ taikymą, esant išskirtinėms situacijoms, kai nebuvo galima, pavyzdžiui, apklausti liudytoją įprasta tvarka, naudojantis tokia programa kaip „Skype“, vesti teismo posėdį virtualiai. Teismai dar iki pandemijos, reikalui esant, teismo posėdžius organizuodavo nuotoliu.
– Kada ir kodėl gali būti rengiami nuotoliniai teismo posėdžiai? Kas tai nusprendžia?
– Kaip numatyta proceso įstatymuose, virtualūs posėdžiai, bylų nagrinėjimas gali būti organizuojamas teismo iniciatyva arba proceso dalyvių prašymu esant išskirtinėms aplinkybėms, tačiau svarbu, kad pasirinkus nuotolinį bylos nagrinėjimą būtų laikomasi visų proceso šalims priskirtų teisių ir pareigų.
– Kas yra laikoma išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios gali leisti teismo posėdį organizuoti virtualiai?
– Įprastai teismo diskrecija yra nuspręsti, kokios tos išskirtinės aplinkybės. Pavyzdžiui, dažnu atveju išskirtine sąlyga laikoma liga, dėl kurios asmuo negali dalyvauti teismo posėdyje įprastu būdu. Neretai pasitaiko, kad dėl sveikatos būklės, ligos proceso dalyviui leidžiama posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu.
Taip pat jei proceso dalyvis yra išvykęs į užsienio šalį ir dėl objektyvių priežasčių negali grįžti į Lietuvos Respubliką, posėdis gali būti organizuojamas per nuotolį. Teismo posėdis gali būti organizuojamas nuotolinių pokalbių platformose, jei asmuo atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje. Nemaža dalis tokių asmenų ir pageidauja teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu, nes taip yra patogiau, nei būti vežiojamam per kelias įkalinimo įstaigas, siekiant prisistatyti į teismą laiku. Tačiau svarbu pabrėžti, kad be teismo ir asmens sutikimo negali vykti joks nuotolinis teismo posėdis.
– Bet iš esmės visi proceso dalyviai gali teismo posėdyje dalyvauti nuotoliu, visiems gali būti suteikiama tokia galimybė?
– Taip, jei asmenys atitinka bendrąsias numatytas sąlygas. Nuotolinį posėdį gali stebėti ir eiliniai žmonės, aišku, yra išimčių. Pavyzdžiui, baudžiamajame procese, jaunesni negu 16 metų asmenys, kurie nėra byloje kaltinamieji, nukentėjusieji ar liudytojai, negali dalyvauti. Jei procesas yra viešas, jame dalyvauti gali bet kas, iš esmės, net žmogus iš gatvės, jei tik jis pageidauja.
Teisėjai, teismo darbuotojai gali sudaryti sąlygas bylos nagrinėjimą stebėti ne tik gyvai, t. y. teismo salėje, bet ir per nuotolį. Teismas gali retransliuoti vaizdą ir garsą iš teismo posėdžių salės į kitą teismo posėdžių salę, taip pat yra numatyta galimybė asmeniui, parašiusiam prašymą, stebėti teismo posėdį, gauti net prisijungimus prie virtualaus teismo posėdžio. Visgi virtualiam bylų nagrinėjimui reikia pasiruošti, todėl rekomenduojama prašymus teikti bent kelios dienos prieš teismo posėdį.
– Jei vienas proceso dalyvis yra užsienyje ir pageidauja bylos nagrinėjime dalyvauti virtualiai, tačiau kiti asmenys nori paskirtu laiku atvykti į teismą?
– Įmanomas mišrus posėdžio organizavimo būdas, kai tik dalis proceso dalyvių dalyvauja nuotoliu, o kita dalis, kaip įprasta, fiziškai atvyksta į teismo posėdžių salę. Tačiau, kaip jau minėjau, kiekvienu atveju sprendžia teismas.
– Sakėte, kad labai svarbu, jog proceso dalyviams būtų užtikrintos jų teisės teismo posėdžio metu, tačiau, pavyzdžiui, ne kartą matyta, kad teismo posėdyje vienas proceso dalyvis tariasi, kalbasi su šalia jo sėdinčiu advokatu. O kaip tai įmanoma užtikrinti organizuojant nuotolinį posėdį?
– Ši galimybė yra numatyta organizuojant nuotolinius posėdžius, Teisėjų taryba yra parengusi rekomendacijas. Jei asmuo su advokatu ar advokato padėjėju posėdyje dalyvauja fiziškai, t. y. jie yra toje pačioje patalpoje, jiems norint pasitarti gali būti skelbiama pertrauka.
Tokios pačios sąlygos sudaromos ir nuotolinio posėdžio metu. Virtualaus posėdžio metu skelbiama pertrauka, galima atsijungti nuo pokalbio ar tiesiog išjungti kameras, mikrofonus tam, kad asmenys galėtų pabendrauti, pasitarti. Jei vienas iš asmenų bylos nagrinėjime dalyvauja gyvai, t. y. fiziškai atvyksta į teismą, o kitas dalyvauja per virtualių pokalbių platformas, tai, paskelbus pertrauką, išjungus kameras, mikrofonus, jiems leidžiama pasikalbėti telefonu.
Taip pat platformose asmenys gali persikelti į virtualią privačią aplinką, turiu omenyje, privačių salių ar kambarių sukūrimą. Tokiuose virtualiuose kambariuose proceso dalyviai gali kalbėtis konfidencialiai. Taigi galimybių ir šio klausimo sprendimo būdų tikrai yra. Jei proceso dalyviai pageidauja pasitarti, tam sudaromos sąlygos ir nekyla jokių problemų.
– Įprasta, jog prasidėjus teismo posėdžiui proceso dalyviai atsistoja. Ar prasidėjus nuotoliniam teismo posėdžiui asmenys taip pat turi atsistoti?
– Kai posėdis vyksta nuotoliu ir asmuo atsistoja, mes jo nematome visu ūgiu, todėl įprastai posėdį organizuojant nuotoliu šio reikalavimo atsisakoma. Proceso dalyviai gali sėdėti tiek duodami parodymus, tiek kreipdamiesi į teismą, nes atsistojimas netenka prasmės. Lygiai taip pat teisėjas nuotolinio posėdžio pradžioje nesako „Laba diena, prašome sėstis“, nes tai tiesiog beprasmiška, visi ir taip jau sėdi.
– Kaip elgiasi teismas, jei proceso dalyvis yra vyresnio amžiaus ir jam sudėtinga perprasti naudojimąsi išmaniosiomis technologijomis, bet bylą nuspręsta nagrinėti nuotoliniu būdu?
– Jei asmenims trūksta kompiuterinio raštingumo žinių ar tinkamų sąlygų bylos nagrinėjimui nuotoliniu būdu, jei trūksta elektroninių priemonių, kompiuterio, tačiau nuspręsta bylą nagrinėti nuotoliniame posėdyje, tai visiems proceso dalyviams sudaromos sąlygos prisijungti prie nuotolinio posėdžio teismo patalpose.
Tokiu atveju teismo darbuotojai padeda asmenims prisijungti ir dalyvauti bylos nagrinėjime. Taip pat asmuo gali rinktis dalyvauti posėdyje gyvai, jei prieš tai pasiūlytos alternatyvos skamba sudėtingai ar bauginančiai. Asmuo gali fiziškai dalyvauti teismo posėdyje kartu su teisėju, teismo sekretore, o visi kiti proceso dalyviai gali jungtis per nuotolį retransliuojant vaizdą, garsą, kad vieni kitus matytų ir girdėtų.
– Kas nuotolinių teismo posėdžių metu užtikrina ryšio saugumą, patikimumą?
– Lietuvos teismai naudoja saugią, sertifikuotą įrangą, kurios sklandžiu veikimu rūpinasi Nacionalinė teismų administracija.
– Jums pačiam patogiau bylą nagrinėti gyvai, t. y. realiai dirbant iš teismo salės, ar vis dėlto nuotoliniu būdu? Ar jaučiate skirtumą?
– Prisipažinsiu, jog nesu didelis šalininkas nuotolinių teismo posėdžių, kadangi jų metu reikia akylai stebėti visus proceso dalyvius. Reikia stebėti, ar kažkas mikrofoną įsijungė, o gal kažkas neišsijungė, taip pat bylą nagrinėjant nuotoliniu būdu prarandamas akių kontaktas, sunkiau skaityti žmogaus kūno kalbą. Tačiau esant išimtinėms aplinkybėms teismo posėdžių organizavimas per virtualių pokalbių platformas leidžia bylas išnagrinėti greičiau.
– Nagrinėti bylą fiziškai teisme Jums priimtiniau. Kaip manote, proceso dalyviams taip pat? O gal kaip tik priešingai, lengviau dalyvauti teismo posėdyje, kai priešingos šalys nesimato akis į akį?
– Sunku pasakyti. Pastebiu tendenciją, kad, pavyzdžiui, advokatai dažnu atveju, ko gero, dėl patogumo renkasi ir nori teismo posėdyje dalyvauti nuotoliniu būdu. Posėdyje jie gali dalyvauti iš darbo vietos, namų, galbūt net iš vietos, kur atostogauja ar ilsisi. Tikrai pastebiu tendenciją, kad šiek tiek yra tam tikrų piktnaudžiavimo apraiškų dėl patogumo.
– Kaip galima pasiruošti nuotoliniam posėdžiui, apie ką būtina pagalvoti?
– Visų pirma reiktų pasirūpinti elektroninėmis priemonėmis – ar tai būtų stacionarusis, nešiojamasis ar planšetinis kompiuteris, išmanusis telefonas. Išmanusis įrenginys turi būti įkrautas, veikti tinkamai. Toliau siūlyčiau pasiruošti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Įprastai teismo personalas paprašo asmens dokumento kopiją atsiųsti prieš teismo posėdį, visgi dokumentą reikėtų turėti ir su savimi.
Jei asmeniui anksčiau neteko dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, tai rekomenduočiau išbandyti turimą įrangą su namiškiais, t. y. įsitikinti, kad veikia mikrofonas, kamera. Galima įrangą ištestuoti ir su teismo darbuotojais prieš posėdį. Taip pat rekomenduojama posėdžio metu būti saugioje aplinkoje, kur nebūtų pašalinių trikdžių, garsų. Patartina turėti užrašus ar popieriaus lapą bei rašymo priemones. Galbūt reiks ką nors pasižymėti.
