Taip pat, pasak Mykolo Romerio universiteto politologės Rimos Urbonaitės, nėra kuo džiaugtis ir apie būsimas pergales pastaruoju metu kalbėjusiems socialdemokratams, kurie, nepaisant prezidento paramos, aukštų reitingų ir vadovaujami Vilijos Blinkevičiūtės, liko antri.
„O jei Seimo rinkimuose neliks Blinkevičiūtės, situacija gali dar labiau komplikuotis. Todėl, aš manau, kad partijai, turinčiai tokius reitingus ir prezidento palaikymą bei vieną populiariausių politikių, dabartinis rezultatas tikrai yra tai, ko socialdemokratai tikėjosi“, – teigė R. Urbonaitė.
„Aš manau, kad tai ženklas socialdemokratams“, – pridūrė ji.
Savo ruožtu rinkimus laimėję konservatoriai, tęsė politologė, nors ir nėra Seimo rinkimų favoritai, turėtų jaustis gana patenkinti.
„Konservatoriams rezultatas leidžia išlaikyti tą patį mandatų Europos parlamente skaičių“, – pažymėjo R. Urbonaitė.
I. Kalpokas: „laisviečių“ ir P. Gražulio rezultatas nustebino
Paaiškėjus, kuriuos politikus Lietuva delegavo į EP, politologas Ignas Kalpokas neslepia, kad Laisvės partijos bei buvusio Seimo nario Petro Gražulio rezultatas jį nustebino.
„Labiausiai nustebino Laisvės partija – turbūt nebuvo daug optimizmo galvojant apie šios politinės jėgos šansus, bet tikrai šiokį tokį prisikėlimą partija parodė. Ir tai tikrai davė optimizmo galvojant apie kitus ateinančius Seimo rinkimus. (...) Tai galėtų įnešti optimizmo partijos rėmėjams, padidinti motyvaciją rinkti ją ir į Seimo rinkimus. Tai labai svarbus rezultatas partijai“, – Eltai teigė I. Kalpokas.
Visgi, kaip pažymėjo apžvalgininkas, kai kurioms politinėms jėgoms artėjant Seimo rinkimams reikėtų susirūpinti savo rinkėjų aktyvumu.
„Kas labiausiai nuvylė ir kam reikėtų susirūpinti – Liberalų sąjūdis, kurie tik nepilnais 500 balsų aplenkė Regionų partiją. (…) Liberalų sąjūdis yra partija, kuri apklausose paprastai turi gerą reitingą, tad jiems reikia labai rimtai galvoti, kaip rudenį atvesti žmones prie balsadėžių, kaip suteikti jiems entuziazmo ir motyvacijos dalyvauti Seimo rinkimuose“, – kalbėjo apžvalgininkas.
Politologas taip pat pripažino, kad netikėtas buvo ir buvusiam parlamentarui Petrui Gražuliui išreikštas pasitikėjimas.
„Mažas aktyvumas yra palankus LLRA-KŠS ir Petrui Gražuliui – jam pavyko sumobilizuoti tuos antisisteminius balsus, dėl kurių buvo labai aktyviai dirbama ir dėl kurių, ko gero, buvo pati didžiausia konkurencija tarp Gražulio ir Puidoko“, – pažymėjo I. Kalpokas.
„Šioje vietoje sudėtinga, išėjus į dvikovą prieš Petrą Gražulį, jį nugalėti. Galima jį mėgti, galima nemėgti, bet kurti savo asmeninį prekės ženklą jis sugeba“, – sakė I. Kalpokas.
Darbo partijos išlikimo sąlyga: „spėti su kažkuo dar susijungti“
Tuo metu komentuodamas Darbo partijos pasirodymą, I. Kalpokas pripažino, kad šios politinės jėgos perspektyvos – miglotos.
„Šiaip jau partijos perspektyvos neatrodo labai optimistiškos. Viena vertus, yra istorinė tendencija, kad kuomet partija yra be Uspaskicho, jai, švelniai tariant, nesiseka. Tik, ko gero, dabar nebėra šansų ir Uspaskichui grįžti“, – sakė politologas.
„Matau, turbūt, vienintelį variantą Darbo partijai iki Seimo rinkimų – spėti su kažkuo dar susijungti ir netiesiogiai išlikti politiniame žemėlapyje, nes kitaip partijos nariai, kurie turi ambicijų pakovoti dėl postų Seimo rinkimuose, išsibėgios ir žiūrės, kur dar galima gauti vietą kokiame nors kitame gyvybingesniame sąraše“, – pažymėjo I. Kalpokas.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus visus balsus, TS-LKD iškovojo 3 EP mandatus. Antroje vietoje liko Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), iškovojusi 2 mandatus.
Po vieną mandatą gavo ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Laisvės partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS), Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) bei Liberalų sąjūdis.
