„Mums pergalė būtų viena vieta Europos Parlamente. Tačiau partijai rezultatas virš 3 procentų taip pat būtų pergalė“, – sekmadienio vakarą partijos rinkimų štabe žurnalistams teigė I. Budraitė.
Anot jos, pasyvų rinkėjų aktyvumą sekmadienį vykusiuose rinkimuose lėmė valdžios atstovų abejingumas. Lietuvos žaliųjų partijos sąrašo vedlė teigia pasigedusi rinkėjų motyvavimo dalyvauti rinkimuose.
„Manau, kad ateina tie, kurie yra motyvuoti. Žinoma, senosios partijos turi ilgalaikį rinkėją išsiugdę, tačiau esu linkusi manyti, kad ir mūsų rinkėjas, kurio dėmesį per šią kampaniją atkreipėme, atėjo“, – vylėsi I. Budraitė.
„Daug palaikymo sulaukėme išankstinio balsavimo metu, kai žmonės galėjo gan drąsiai ir viešai dalintis, kam atidavė savo balsą“, – pažymėjo ji.
ELTA primena, kad sekmadienį Lietuvoje vyko penktieji Europos Parlamento (EP) rinkimai. Šiemet kandidatų sąrašus į EP kėlė 14 politinių partijų ir viena koalicija.
Visgi, šie rinkimai buvo vieni pasyviausių – savo pilietinę valią atėjo išreikšti vos 28,35 proc. rinkėjų.
Renkant europarlamentarus prieš penkerius metus, 2019-aisiais, bendras aktyvumas siekė 53,43 procento. Tiesa, tuomet EP rinkimai vyko kartu su prezidento rinkimų antruoju turu.
Prieš penkerius metus EP rinkimus laimėjo Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), gavę tris mandatus. Antroje vietoje liko Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), o treti – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – abi partijos gavo po du mandatus.
Tuo metu Liberalų Sąjūdis, Darbo partija, Visuomeninis rinkimų komitetas „Aušros Maldeikienės traukinys“ bei „Valdemaro Tomaševskio blokas“ – Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso koalicija tąkart vykusiuose rinkimuose iškovojo po vieną mandatą.
