Tuo tikslu siūloma įteisinti jau daugybę metų komunikacijos ir žiniasklaidos rinkose vartojamą sąvoką „pranešimas žiniasklaidai“ taip legalizuojant šį žanrą ir išplėsti dabar galiojančią sąvoką „rėmimas“, kad ja būtų galima žymėti remiamą turinį ne tik televizijose ir radijo stotyse, bet ir skaitmeninės žiniasklaidos priemonėse.
Antradienį parlamentarai pritarė Seimo Kultūros komiteto nario Vytauto Kernagio iniciatyva registruotoms pataisoms, teikiamoms su keliasdešimt koalicijos partnerių, kurios toliau bus svarstomos Seimo Kultūros komitete ir po svarstymų rudens sesijoje sugrįš į plenarinių posėdžių salę.
Seimo nario V. Kernagio teigimu, įsiklausę į žiniasklaidos atstovų keliamus klausimus ir įvardijamas problemas, kylančias dėl laikmečio realijų nebeatitinkančio teisinio reguliavimo, siūlome jį atnaujinti praplečiant jau esamas sąvokas ir įvedant naujas.
„Teisėkūra turi būti moderni, atliepianti laikmečio tendencijas ir rinkos poreikius. Tad siūlomos pataisos parengtos po aktyvių diskusijų su žiniasklaidos sektoriaus, Kultūros ministerijos, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, Medijų tarybos atstovais.
Tikimės, kad išgryninta sąvoka „pranešimas žiniasklaidai“, kuri legalizuotų šį komunikacijos žanrą, ir išplėsta „rėmimo“ sąvoka, kuri leistų remiamą turinį žymėti visose žiniasklaidos grupėse, o ne tik televizijose ir radijo stotyse, įneš daugiau aiškumo į žiniasklaidos ir komunikacijos sektorių, leis išvengti perteklinių ginčų“, – sako V. Kernagis.
Pasak Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (ŽEIT) vadovės Gražinos Ramanauskaitės, apie užsakomosios informacijos ir redakcijoms platinamų pranešimų žiniasklaidai žymėjimo poreikį diskutuojama jau seniai.
„Naujų sąvokų įteisinimas ir žymėjimo reglamentavimas informacijos vartotojams padės aiškiai atskirti užsakytą, remiamą, institucijų ar kitų fizinių ir juridinių asmenų parengtą turinį“, – sako žurnalistų etikos inspektorė.
Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) pirmininkės Linos Bušinskaitės teigimu, šios pataisos yra ne tik svarbios, bet ir istorinės, nes jos pagaliau leis sudėti teisingai visas dėlionės detales, o redakcijos galės taikyti teisiškai tvarkingą ir teisingą turinio žymėjimą.
„Dabar žiniasklaidoje skelbiamą mokamą turinį galima žymėti tik kaip reklamą arba įvardinti „rėmimu“ radijo stotyse ir televizijose, o pranešimo žiniasklaidai terminas išvis nėra įteisintas. Jei Seimas priims siūlomus pakeitimus, atsiras daugiau galimybių ne tik teisingai, bet ir teisėtai žymėti turinį – pranešimu žiniasklaidai, rėmimu, reklama, priklausomai nuo situacijos. Šių pokyčių rinkoje reikėjo jau seniai, tad džiaugiamės šia iniciatyva ir kviečiame Seimo narius ją palaikyti“, – sako L. Bušinskaitė.
Pasak jos, skaitmeninės žiniasklaidos rinka yra dinamiška, joje atsiranda naujų turinio rinkodaros formų, populiarėjančių ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Tad siūlomi pakeitimai išplėstų terminą „rėmimas“ ir toks žymėjimas tiktų ne tik radijo stotims ir televizijoms, kaip yra dabar, bet ir visoms žiniasklaidos grupėms, tarp jų – ir naujienų portalams. Vadinasi, išplėtus „rėmimo“ sąvoką, naujienų portalų redakcijos galės atsisakyti dabar vartojamo termino „specialusis projektas“ ir turinio rinkodaros projektus žymėti „rėmimo“ terminu.
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) pirmininko pavaduotojas Ričardas Slapšys tvirtina, kad „rėmimo“ sąvokos išplėtimas labiau atliepia šiandienines realijas, nei dabartinis jo naudojimas.
„Dabar „rėmimo“ sąvoką naudoti gali tik televizijos ir radijo stotys, pristatančios remiamą turinį žiūrovams ir klausytojams, o kitos žiniasklaidos grupės, nors ir kuria remiamą turinį, yra nuskriaustos – negali teisėtai naudoti „rėmimo“ sąvokos, o turi jį žymėti „reklama“, nors šis terminas nėra tikslus šiam kūriniui. Tad siūlomi pakeitimai sudarytų galimybes visoms žiniasklaidos grupėms, įskaitant ir interneto žiniasklaidą, taip žymėti skaitytojams publikuojamą turinį, kai jis yra remiamas“, – sako R. Slapšys.
Taip pat labai svarbu legalizuoti pranešimo žiniasklaidai žanrą į įstatymą įtraukiant analogišką terminą. To reikia, nes institucijos, nagrinėjančios ginčus ir vartotojų skundus, pavyzdžiui, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Lietuvos teismai, vadovaujasi dabartiniais įstatymais, kurie neatliepia naujausių tendencijų ir rinkos poreikių, nes yra įtvirtinta tik „reklama“ ir siaura „rėmimo“ sąvoka.
Tad įteisinus sąvoką „pranešimas žiniasklaidai“, jis taps oficialiu ir žiniasklaidos priemonės, nusprendusios publikuoti fizinių, juridinių asmenų ar organizacijų platinamus pranešimus žiniasklaidai, tokį turinį teisėtai galės žymėti žodžiais „pranešimas žiniasklaidai“. Jei bus nuspręsta tokio turinio nepublikuoti, o jo autoriai vis tik norės jį skelbti atlygintinai, mokamu virstantis pranešimo žiniasklaidai turinys turės būti žymimas žodžiais „reklama“ arba „rėmimas“ pasirinktinai.
