Savo vaikų pagrobimu kaltinami Vilčinskai tarnybas kaltina dokumentų klastojimu, žada kreiptis į Jungtines Tautas

2024 m. birželio 5 d. 13:14
Ingrida Steniulienė
Savo vaikų pagrobimu ir bandymu neteisėtai kirsti Lietuvos sieną į Baltarusiją kaltinami Inga ir Mindaugas Vilčinskai institucijas kaltina dokumentų klastojimu ir žada bylinėtis dėl vaikams padarytos žalos, kai jie buvo paimti iš šeimos.
Daugiau nuotraukų (3)
Kauno apylinkės teismas trečiadienį buvo surengęs sutuoktinių baudžiamosios bylos posėdį, jį teko atidėti birželio 26 dienai, nes pora pageidavo, kad būtų patikslinta jų kaltinimo aplinkybė, susijusi su pasikėsinimu neteisėtai kirsti valstybės sieną.
„Paprašė pertraukos, nes kaltinamieji ir jų advokatas, susipažinę su naujai pakeistu kaltinimu, išsakė savo poziciją, kad jiems neaiški viena aplinkybė, kuria grindžiamas kaltinimas, ir jie nežino, kaip tinkamai gintis, todėl aš teismo paprašiau pertraukos, kad būtų ta aplinkybė patikslinta ir nebūtų pažeista teisė į gynybą,“ – žurnalistams teisme sakė sutuoktinių byloje kaltinimą palaikanti Kauno apylinkės prokurorė Gitana Kaupė.
Kaltinamųjų advokatas Rimas Andrikis sako, kad buvo paprašyta patikslinti aplinkybes.
„Kaltinamieji buvo pasiruošę priemones įveikti sieną. Tai kokios priemonės? Žmogus turi žinoti, kaip ruošėsi įveikti 120 milijonų eurų kainuojančią sieną“, – žurnalistams prašymą pristatė kaltinamųjų advokatas R. Andrikis.
Kaip jau buvo skelbta, pernai liepos 18 dieną iš centro „Pastogė“ Kaune pagrobti trys mažamečiai vaikai surasti rugpjūčio 1 dieną, Ignalinos rajone, Molinės kaime, prie valstybės sienos su Baltarusija. Maždaug už 1 kilometro nuo valstybės sienos su Baltarusija pasieniečiai sustabdė automobilį „Ford Focus“ su vokiškais numeriais. Tikrinimo metu pareigūnams automobilį vairavęs asmuo prisistatė vokiškai, kalbėjo vokiškai. Pareigūnams paprašius pateikti kelionės dokumentus, asmuo toliau kalbėjo vokiškai. Vyko gaudynės, automobilis, kuriame buvo ieškoma šeima, lėkė didesniu nei 100 km/val. greičiu.
Kaltina dokumentų klastojimu
Kadangi byloje minimi įvykiai su mažamečiais vaikais, posėdžiai vyksta už uždarų durų.
Pasak prokurorės, kaltinamieji elgiasi įprastai, parodymus davė, į kai kurias aplinkybes neatsakė, bet jie turi tokią teisę, procesas vyko įprastai.
„Aš nieko nevertinu, jūs galite įvertinti vaiko teisių veiklą, jiems užduokite klausimus, kaip jie padirbinėja protokolus, kad atimtų vaikus, apsilankykite krizių centre, apklauskite motinas, kurios uždarytos prieš jų valią, pateikti klaidingi dokumentai ir suklastoti ir tuo prekyba vaikais vyksta“, – žurnalistams po posėdžio sakė M. Vilčinskas.
I. Vilčinskienė žiniasklaidai siūlė pasidomėti socialinės darbuotojos veiksmais. Jai pritarė M. Vilčinskas, teigdamas, kad pasirašinėjami padirbti dokumentai ir atiduodami vykdomajai galiai.
„Dokumentų klastojimas vyksta stambiu tempu. Ir dar turiu pririnkęs pakankamai daug informacijos, ištraukęs ne vieną moterį iš krizių centro, kurios buvo apgaulės būdu klastojamais dokumentais, viskas parengta ir bus pristatyta Jungtinėms Tautoms, kaip ataskaita apie veiklą“, – kalbėjo M. Vilčinskas.
Jis sako renkantis informaciją apie žmogaus teisių pažeidimus Lietuvoje ir įstaigų veiklą, kas dvejus metus juos teikia Jungtinių Tautų Asamblėjai. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja veikia Niujorke.
„Lietuvos? Jeigu vyksta tokie dalykai, tai kokie gali būti įstatymai, jeigu jie patys sau prieštarauja? Jie sako, kad aš nesilaikau įstatymų, o patys įstatymus pažeidinėja ir grobia vaikus. Tai kam čia reikia užduoti klausimus?“, – sakė M. Vilčinskas, kai žurnalistai paklausė, ar jis jau pripažįsta Lietuvos įstatymus.
Anksčiau tarnybos skelbė, kad vaikų tėvai gali priklausyti „suverenų“ judėjimui, nepripažįsta valstybės institucijų sprendimų.
Trijų mažamečių vaikų tėvas skundėsi, kad po to, kai vaikai buvo paimti iš šeimos, pasikeitė jų charakteris, psichologinė būklė, dantys nebuvo prižiūrėti.
„Yra begalė žalos, bus pateiktas ieškinys kiekvienam individualiai, nes pagal įstatymą kiekvienas, pildantis dokumentą, prisiima atsakomybę savarankiškai ir asmeniškai“, – sakė trijų mažamečių vaikų tėvas.
Vaikus paėmus iš tėvų, institucijų atstovai vaikus lydėjo pas medikus ir t.t.
„Mūsų du vaikai yra gimę Vokietijoje. Vaiko teisės, neturėdamos įgaliojimų, išėmė, prirašė duomenis, be jokių įgaliojimų, neturėdami tam teisės, padirbinėjo dokumentus“, – sakė M. Vilčinskas.
Jis vardijo byloje dalyvavusius įvairių institucijų atstovus, kurie esą negalėjo dalyvauti jo vaikų paėmimo procese, esą davė melagingus parodymus ir t.t.
Advokatas mano, kad vaikai iš tėvų paimti neteisėtai
Sutuoktiniams atstovaujantis advokatas R. Andrikis sakė, kad vaikai laikinai iš tėvų buvo paimti neteisėtai, du vaikai yra Vokietijos piliečiai, jie gimę Vokietijoje.
„Ar Vokietija buvo informuota, kad Vokietijos vaikai patalpinti į globos įstaigą ir neteisėtai?“, – kėlė problemą advokatas.
Tuo metu prokuratūra sako, kad į bylą nebuvo pateikta duomenų, kad du vaikai yra Vokietijos piliečiai, buvo pateikta tik informacija, kad jie gimę Vokietijoje.
Advokatas R. Andrikis sakė kaltinimus klientams vertinantis kaip cirką.
„Kaip eilinį cirką, kurių Lietuvoje pernelyg daug, bet blogiausia, kad tas cirkas liečia mažus vaikus. Valstybė, kuri įpareigota tėvams padėti auklėti vaikus, terorizuoja šeimą. (..) Čia reiktų pakelti baltą vėliavą valdžios institucijoms, atsiprašyti ir padėti tašką“, – kalbėjo advokatas R. Andrikis.
Jis sakė, kad Vilčinskus gins iki pergalės.
R. Andrikio teigimu, jo klientai niekada kaltės nepripažino, parodymus davė ne kartą.
„Jų parodymų esmė aiški. Kai vaikus valstybė pavagia, tai tėvai turbūt turi teisę juos pasiimti, jeigu jėgą naudoja viena valstybė, tai kai kokias priemones gali pavartoti ir pilietis. Čia normali teisės interpretacija“, – mano teisininkas.
Vilčinskai persigalvojo ir stojo, prieš teismą
ELTA primena, kad trijų savo vaikų iš pagrobimu kaltinami Vilčinskai pernai spalį išsikovojo galimybę stoti prieš teismą, taip pat apskųsti vaikų paėmimą, nors terminas skundams jau buvo praėjęs. Anksčiau jų atžvilgiu dėl savo vaikų pagrobimo ir pasikėsinimo neteisėtai pereiti valstybės sieną buvo priimtas baudžiamasis įsakymas, kadangi pora sutiko su prokuroro pasiūlyta bausme, tačiau vėliau persigalvojo ir pareikalavo bylos nagrinėjimo teisme. Ši byla dabar ir nagrinėjama Kauno apylinkės teisme.
Anksčiau Vilčinskams buvo skirta arešto bausmė, vyras ir moteris įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programose.
Vilčinskai kaltinami pagrobę tris savo vaikus, kuriuos teismas buvo leidęs iš jų paimti.
Tuomet 5, 7 ir 9 metų vaikai, kuriuos pernai liepą galimai savavališkai iš Kaune esančio vaikų gerovės centro „Pastogė“ pasiėmė tėvai, rasti Lietuvos pasienyje su Baltarusija, kai, kaip teigė teisėsauga, šeima tikriausiai ketino kirsti sieną. Vaikų tėvus ir juos automobiliu vežusį asmenį sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai.
Minimi vaikai iš tėvų teismo sprendimu buvo paimti pernai gegužę, atsižvelgiant į tai, kad vaikai nelankė ugdymo įstaigų, jų tėvai nesudarė vaikams sąlygų socializuotis, patys tėvai teigė nepripažįstantys Lietuvos įstatymų.
Šiemet, sausio pabaigoje, Kauno apygardos teismas konstatavo procedūrinius pažeidimus, kai iš poros pernai buvo paimti vaikai. Po šios teismo nutarties vaikai buvo grąžinti Vilčinskams.
Kaip skelbė Kauno apygardos teismas, pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti tenkinti Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos prašymą išduoti teismo leidimą paimti tris vaikus, nes toks teismo leidimas negali būti išduotas iki vaikų paėmimo, į teismą buvo kreiptasi anksčiau nei buvo paimti vaikai: skundžiama nutartis buvo priimta 2023 m. gegužės 30 dieną, o vaikai buvo paimti 2023 m. birželio 1 dieną.
Kaip anksčiau skelbė Valstybės saugumo departamentas (VSD), Kaune savo vaikus pagrobę asmenys priskiria save „suverenų“ judėjimui.
„Vadinamieji „suverenai“, kuriais esantys skelbiasi ir savo vaikus iš valstybės laikinos globos pagrobę sutuoktiniai, vadovaujasi valstybės teisėtumą neigiančia antivalstybine ekstremistine ideologija. „Suverenais“ pasiskelbę asmenys nepripažįsta valstybės institucijų sprendimų ir yra įsitikinę, kad gali nevykdyti teisės aktuose įtvirtintų gyventojų pareigų“, – skelbė VSD.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.