„Seimo laikinosios komisijos vadinamajai „VSD pranešėjo istorijai“ ištirti išvada VSD vertina kaip nepagrįstą ir nemotyvuotą, paremtą prielaidomis ir interpretacijomis bei pranešėjo pateikta informacija, kuri nebuvo įvertinta atsižvelgiant į kitus komisijos tyrime surinktus įrodymus“, – teigiama VSD Strateginės komunikacijos skyriaus atsakyme Eltai.
„Kaip žinoma, grupė Seimo narių apskundė komisijos sudarymo teisėtumą Konstituciniam Teismui. Sulaukus Konstitucinio Teismo sprendimo VSD spręs dėl tolesnių savo veiksmų, tarp jų – dėl galimo kreipimosi į teismą“, – nurodoma komentare.
Departamento vertinimu, pranešėjo informaciją tyrusi komisija „sąmoningai ignoravo ir nepagrįstai nevertino VSD teiktos informacijos (...), rašytinių paaiškinimų, pridėtų atitinkamų dokumentų“.
„VSD vertinimu, išvadoje pateikti argumentai ir vertinimai prieštarauja VSD turimai bei komisijai pateiktai faktinei medžiagai, teisiniam reglamentavimui, Žvalgybos kontrolierių įstaigos vertinimams, kuriuos ši institucija pateikė komisijai, bei kompetentingų žvalgybos pareigūnų liudijimams“, – teigia VSD.
Žvalgybos tarnyba taip pat pažymi, kad abejonės kyla ir dėl atlikto tyrimo bei išvados nešališkumo, nes komisijos darbui pirmininkavęs „Vytautas Bakas pats tiesiogiai dalyvavo komisijos nagrinėtuose įvykiuose bei gali turėti suinteresuotumą tyrimo baigtimi“.
„Ir tai yra akivaizdus interesų nesuderinamumo pavyzdys“, – aiškina VSD.
Todėl vertindamas visas aplinkybes VSD mano, kad komisijos darbo tikslas buvo politinis – „komisijos išvada, paremta interpretacijomis bei prielaidomis, nepagrįstai diskredituoja valstybės institucijas, pareigūnus bei daro žalą už nacionalinį saugumą atsakingoms valstybės institucijoms, Seimo laikinųjų komisijų institutui ir pačiai valstybei“.
ELTA primena, kad antradienį Seimas pritarė Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją nagrinėjusios ir aštrias politines diskusijas įžiebusios parlamentinio tyrimo komisijos išvadoms.
Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Seimo nariai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.
Tuo metu atsakinėti į komisijos pateiktus klausimus atsisakęs prezidentas, parlamentarų nuomone, kliudė Seimui vykdyti savo pareigas ir pažeidė Konstituciją bei priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus.
Parlamentinis tyrimas meta šešėlį ir ant STT vadovo Lino Pernavo, kuris, kaip teigiama išvadose, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.
Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.
Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018–2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius. Pažymima, jog komisijai liudiję aukštas pareigas Prezidentūros kanceliarijoje einantys G. Nausėdos komandos nariai šią informaciją nuslėpė. Dėl to parlamentinė komisija ketina kreiptis į prokuratūrą.
Tyrimo komisija įvertino ir pažeidimus dėl pranešėjo T. Gailiaus atskleistos tapatybės – konstatuojama, jog už tai yra tiesiogiai atsakingas VSD direktorius D. Jauniškis.
Prezidentas G. Nausėda ne kartą viešai išsakė kritiką parlamentiniam tyrimui bei jo išvadoms. Prezidentūros teigimu, tai buvo „desperatiškas bandymas paveikti prezidento rinkimų rezultatus“ ir kartu mėginimas „diskredituoti valstybę ir jos konstitucinius principus“. Daukanto aikštė tikina, kad Seimo laikinoji komisija yra politizuota, o pateiktos išvados nukreiptos ne tik prieš prezidentą, bet ir daugelį valstybės institucijų.
STT vadovas L. Pernavas taip pat atmeta jo atžvilgiu itin kritiškas komisijos išvadas. Panašios pozicijos laikosi ir VSD – departamentas tvirtina, kad parlamentinio tyrimas remiasi selektyviai atrinkta informacija, o tendencingomis išvadomis „sudaromos prielaidos daryti politinį spaudimą žvalgybos ir teisėsaugos institucijoms“.
Tiesa, po tyrimo išvadų, Seimo Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad parlamentinis tyrimas neteisėtai atskleidė pranešėjo T. Gailiaus tapatybę, komisijos pirmininkas, demokratų „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas tyrimo metu veikė šališkai, o parlamentinė komisija viršijo įgaliojimus. Šį etikos sargų sprendimą dalis tyrimo komisijos narių apskundė teismui.
VSD pranešėjo istorija yra pasiekusi ir Konstitucinį Teismą (KT) – grupė Seimo opozicijos atstovų kreipėsi į teisėjus, prašant įvertinti laikinosios tyrimo komisijos teisėtumą. KT ėmėsi nagrinėti šį klausimą.
