„Manyčiau, kad šios išvados – ne apie prezidentą, o apie valstybę, apie mūsų demokratinius pagrindus, apie pranešėjo institutą. Todėl nesiečiau to su prezidento institucija. Tikrai nevertinčiau to kaip kažkokių dviejų institucijų priešpriešos – anaiptol, tai yra apie pranešėjo institutą ir nereikėtų suasmeninti nei vienam renkamam pareigūnui išvadų“, – antradienį atidavusi balsą išankstiniuose Europos Parlamento rinkimuose žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Taip politikė reagavo į G. Nausėdos remarkas po Seimo balsavimo. Šalies vadovas teigė, jog „šiek tiek juokinga ir graudu“, jog menką visuomenės pasitikėjimą turintis parlamentas vertina Prezidentūrą, kurios atžvilgiu piliečių nuotaikos yra visiškai kitokios.
Seimo patvirtinus laikinosios tyrimo komisijos išvadas, V. Čmilytė-Nielsen sako, jog dabar parlamentas turės peržiūrėti komisijos rekomendacijas ir svarstyti galimas įstatymines iniciatyvas, kuriuos galėtume peržiūrėti ir įvertinti tai, kas nebuvo gerai prieš ketverius-penkerius metus su visa šia pranešėjo istorija.
Tai yra tam tikras taškas, kuris padėtas šioje konkrečioje istorijoje. Bet manau, kad tai yra ir signalas, kad pranešėjo institutas yra gyvas, kad žmonės, kurie mato savo darbovietėje negeroves, neturėtų jų ignoruoti ar bijoti kelti tuos klausimus. Todėl Seimo sprendimas šiandieną turi ir labai konkrečią reikšmę, bet manau ir simbolinę, moralinę. Ir džiaugiuosi tokiu sprendimu“, – teigė ji.
Tuo metu klausiama apie Seimo vicepirmininko Jurgio Razmos mintis, jog reikėtų svarstyti VSD vadovo Dariaus Jauniškio atsakomybės klausimą, V. Čmilytė-Nielsen neatmeta, kad toks klausimas gali būti keliamas.
„Vienas iš klausimų galėtų būti keliamas, jeigu bus tokios iniciatyvos. Man asmeniškai daug svarbiau pranešėjo instituto klausimas. Manau, tam reikėtų teikti pirmenybę ir peržiūrėti dar kartą tai, ką patvirtinome išvadose“, – apibendrino ji.
ELTA primena, kad antradienį Seimas pritarė Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją nagrinėjusios ir aštrias politines diskusijas įžiebusios parlamentinio tyrimo komisijos išvadoms.
Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Seimo nariai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.
Tuo metu atsakinėti į komisijos pateiktus klausimus atsisakęs prezidentas, parlamentarų nuomone, kliudė Seimui vykdyti savo pareigas ir pažeidė Konstituciją bei priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus.
Parlamentinis tyrimas meta šešėlį ir ant STT vadovo Lino Pernavo, kuris, kaip teigiama išvadose, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.
Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.
Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018–2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius. Pažymima, jog komisijai liudiję aukštas pareigas Prezidentūros kanceliarijoje einantys G. Nausėdos komandos nariai šią informaciją nuslėpė. Dėl to parlamentinė komisija ketina kreiptis į prokuratūrą.
Tyrimo komisija įvertino ir pažeidimus dėl pranešėjo T. Gailiaus atskleistos tapatybės – konstatuojama, jog už tai yra tiesiogiai atsakingas VSD direktorius D. Jauniškis.
Prezidentas G. Nausėda ne kartą viešai išsakė kritiką parlamentiniam tyrimui bei jo išvadoms. Prezidentūros teigimu, tai buvo „desperatiškas bandymas paveikti prezidento rinkimų rezultatus“ ir kartu mėginimas „diskredituoti valstybę ir jos konstitucinius principus“. Daukanto aikštė tikina, kad Seimo laikinoji komisija yra politizuota, o pateiktos išvados nukreiptos ne tik prieš prezidentą, bet ir daugelį valstybės institucijų.
STT vadovas L. Pernavas taip pat atmeta jo atžvilgiu itin kritiškas komisijos išvadas. Panašios pozicijos laikosi ir VSD – departamentas tvirtina, kad parlamentinio tyrimas remiasi selektyviai atrinkta informacija, o tendencingomis išvadomis „sudaromos prielaidos daryti politinį spaudimą žvalgybos ir teisėsaugos institucijoms“.
Tiesa, po tyrimo išvadų, Seimo Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad parlamentinis tyrimas neteisėtai atskleidė pranešėjo T. Gailiaus tapatybę, komisijos pirmininkas, demokratų „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas tyrimo metu veikė šališkai, o parlamentinė komisija viršijo įgaliojimus. Šį etikos sargų sprendimą dalis tyrimo komisijos narių apskundė teismui.
VSD pranešėjo istorija yra pasiekusi ir Konstitucinį Teismą (KT) – grupė Seimo opozicijos atstovų kreipėsi į teisėjus, prašant įvertinti laikinosios tyrimo komisijos teisėtumą. KT ėmėsi nagrinėti šį klausimą.
