Nors Seime šis klausimas sulaukė daugybės diskusijų, dėl komisijos darbo kreiptasi į etikos sargus ir teismus, 64 parlamentarai balsavo už tyrimo išvadas, 42 pasisakė prieš, o 10 balsuojant susilaikė.
Tiesa, prieš lemiamą apsisprendimą Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskienė registravo siūlymą, kuriuo parlamentui buvo pasiūlyta nepritarti tyrimo komisijos išvadoms.
„Siūlau išbraukti pritarimą komisijos išvadai, bet palikti (...) konstatavimą, kad komisija savo darbą baigė. Iš tiesų, komisijos išvada yra labai prieštaringa. Pati Etikos ir procedūrų komisija pripažino, kad, vis dėlto, buvo daug kur peržengtas ir interesų derinimas, ir atitinkamai peržengtos komisijos kompetencijos ribos, yra viena kitai prieštaraujančių nuostatų“, – antradienį Seimo salėje kalbėjo A. Širinskienė.
„Manyčiau, Seimas galėtų palikti tą išvadą istorijos ir, matyt, Konstitucinio Teismo vertinimui, nes byla Konstituciniame Teisme yra pradėta“, – siūlė ji.
Valdančiųjų atstovas, konservatorius Jurgis Razma svarstė, jog tokiais siūlymais iš esmės bandoma sumenkinti laikinosios tyrimo komisijos išvadas.
„Komisija tikrai savo darbą baigė ir baigė, pateikusi išvados projektą. Dėl to mums apsimesti, kad jo nėra – tikrai niekaip neišeina. Kolegė bando suniekinti tą išvadų turinį, bet aš pastebėsiu, kad nė vienas subjektas, kurį tos išvados paliečia nepalankiai, jų teismui neapskundė“, – atkirto Seimo vicepirmininkas.
„Kviečiu negudrauti – kas jau nenorite tvirtinti tų išvadų, tai ir nebalsuos. Bet sakyti, kad jų tarsi nėra – tikrai neišeina“, – pridūrė J. Razma.
Užsiminė apie VSD vadovo atsakomybę
Svarstant dėl VSD pranešėjo istoriją tyrusios komisijos išvadų, Seimo narių nuomonės išsiskyrė. Didžioji dalis valdančiųjų ragino parlamentarus balsuoti už, o opozicijos laikyseną – kritikavo.
Seimo vicepirmininkas J. Ramza užsiminė – parlamentui patvirtinus tyrimo išvadas, gali tekti kelti klausimus dėl VSD vadovo Dariaus Jauniškio atsakomybės.
„Man atrodo, tos išvados yra labai svarbios ir jas patvirtinę mes dar turėsime spręsti, kokių veiksmų imtis, kokius įstatymus pataisyti. Turbūt reikės kalbėti ir apie Valstybės saugumo departamento vadovo tam tikrą atsakomybę“, – kalbėjo J. Razma.
Jam antrino konservatorius Paulius Saudargas, akcentuodamas, jog Seimo lauks tolimesnis darbas tobulinant įstatymų projektus.
„Šios išvados nėra tik apie prezidentą. Prezidentas senas naujas jau išrinktas, rinkimų rezultatų mūsų balsavimas niekaip nebeįtakos. Tai yra apie mūsų sistemų, mūsų tarnybų skaidrumą ir efektyvumą“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkas.
Valdančiųjų gretose vieningos pozicijos dėl tyrimo išvadų nebuvo
Visgi, ne visi konservatoriai vieningai balsavo už išvadų patvirtinimą. Vilija Aleknaitė Abramikienė kritiškai pasisakė apie visą komisijos darbą ir apgailestavo, jog tai – viena prasčiausių Seimo iniciatyvų.
„Laikau, kad tai yra vienas iš labiausiai nepavykusių Seimo projektų. Neišvengta nevykusio, sakyčiau, politinio atspalvio. (...) Tai vyko prieš prezidento rinkimus ir atspindėjo tą keistą ketverius metus trukusią kovą su prezidento institucija, kuri buvo sunkiai paaiškinama“, – kalbėjo V. Aleknaitė Abramikienė, nesutikdama su išvadų teiginiu, esą G. Nausėda pažeidė Konstituciją atsisakydamas liudyti parlamentinio tyrimo komisijai.
„Kadangi komisijos veikla buvo atvirai nukreipta prieš jį kaip asmenį, tai kiekvienam Lietuvos piliečiui Konstitucija suteikia teisę neliudyti prieš save – net sunkiems nusikaltėliams“, – kalbėjo ji.
Savo ruožtu opozicijos nariai kalbėjo panašiai. Mišrios Seimo narių grupės atstovai Artūras Skardžius ir A. Širinskienė stebėjosi ne tik tuo, jog parlamentinis tyrimas gimė po žurnalistų Birutės Davidonytės ir Dovydo Pancerovo knygos publikavimo – politikai pastebėjo, jog tyrimo išvadose yra nemažai prieštarų.
„Bet kurioje demokratinėje šalyje neįsivaizduojama, kad parlamentas vykdytų tyrimą pagal kažkieno parašytą romaną“, – stebėjosi A. Skardžius.
„Šioje komedijoje, kuri yra parašyta išvados pavidalu, mes galime rasti tikrai didelių pritempinėjimų. Kolegos, pasiskaitykite tą įslaptintą dalį“, – ragino A. Širinskienė.
Kelis mėnesius vykusio tyrimo išvados meta šešėlį ant G. Nausėdos, VSD ir STT vadovų
Kovo pabaigoje VSD pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją nagrinėjusi Seimo komisija patvirtino parlamentinio tyrimo išvadą. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas D. Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Seimo nariai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.
Tuo metu atsakinėti į komisijos pateiktus klausimus atsisakęs prezidentas, parlamentarų nuomone, kliudė Seimui vykdyti savo pareigas ir pažeidė Konstituciją bei priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus.
Parlamentinis tyrimas meta šešėlį ir ant STT vadovo Lino Pernavo, kuris, kaip teigiama išvadose, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.
Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.
Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018–2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius. Pažymima, jog komisijai liudiję aukštas pareigas Prezidentūros kanceliarijoje einantys G. Nausėdos komandos nariai šią informaciją nuslėpė. Dėl to parlamentinė komisija ketina kreiptis į prokuratūrą.
Tyrimo komisija įvertino ir pažeidimus dėl pranešėjo T. Gailiaus atskleistos tapatybės – konstatuojama, jog už tai yra tiesiogiai atsakingas VSD direktorius D. Jauniškis.
Be kita ko, išvadų projektu Seimas raginamas svarstyti dėl Žvalgybos kontrolierių įstatymo pakeitimų, suteikiant ombudsmenui teises ir pareigą atlikti kriminalinę žvalgybą atliekančių institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą. Taip pat siūloma stiprinti VSD ir STT parlamentinę kontrolę, peržiūrėti parlamentinės kontrolės teisinį reglamentavimą. Tarp komisijos teikiamų rekomendacijų – ir raginimai užtikrinti Seimo vaidmenį skiriant ir atleidžiant VSD ir STT vadovus, jų pavaduotojus.
Komisijos išvados sulaukė ne tik tyrime figūravusių politikų ir pareigūnų kritikos
Prezidentas G. Nausėda ne kartą viešai išsakė kritiką parlamentiniam tyrimui bei jo išvadoms. Prezidentūros teigimu, tai buvo „desperatiškas bandymas paveikti prezidento rinkimų rezultatus“ ir kartu mėginimas „diskredituoti valstybę ir jos konstitucinius principus“. Daukanto aikštė tikina, kad Seimo laikinoji komisija yra politizuota, o pateiktos išvados nukreiptos ne tik prieš prezidentą, bet ir daugelį valstybės institucijų.
STT vadovas L. Pernavas taip pat atmeta jo atžvilgiu itin kritiškas komisijos išvadas. Tarnybos direktorius nurodė aktyviai bendradarbiavęs su parlamentine komisija, tačiau užsiminė, jog keliami reikalavimai paviešinti kriminalinės žvalgybos informaciją gali pažeisti Konstitucijoje įtvirtintas vertybes.
Panašios pozicijos laikosi ir VSD – departamentas tvirtina, kad parlamentinio tyrimas remiasi selektyviai atrinkta informacija, o tendencingomis išvadomis „sudaromos prielaidos daryti politinį spaudimą žvalgybos ir teisėsaugos institucijoms“.
Po tyrimo išvadų paviešinimo, Seimo Etikos ir procedūrų komisija sulaukė Generalinės prokuratūros bei prezidento patarėjo Jareko Niewierowicziaus kreipimųsi, prašant įvertinti laikinosios komisijos darbo teisėtumą. Parlamento etikos sargai konstatavo, kad parlamentinis tyrimas neteisėtai atskleidė pranešėjo T. Gailiaus tapatybę, komisijos pirmininkas, demokratų „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas tyrimo metu veikė šališkai, o parlamentinė komisija viršijo įgaliojimus. Šį etikos sargų sprendimą dalis tyrimo komisijos narių apskundė teismui.
VSD pranešėjo istorija yra pasiekusi ir Konstitucinį Teismą (KT) – grupė Seimo opozicijos atstovų kreipėsi į teisėjus, prašant įvertinti laikinosios tyrimo komisijos teisėtumą. KT ėmėsi nagrinėti šį klausimą.
