Savo mastu tai bus didžiausios kada nors vykusios pratybos Baltijos jūroje, jose dalyvaus apie 9000 karių ir kito personalo, daugiau kaip 50 laivų, virš 80 orlaivių iš 20 NATO šalių. Pirmą kartą, nors šalis šių pratybų dalyvė yra nuo 1990 m., kaip NATO narė pratybose dalyvauja Švedija, kurios prisijungimas prie NATO šeimos ypatingai sustiprino Aljanso karinę jūrinę galią Baltijos jūroje.
Pratybas organizuoja JAV karinio laivyno vadavietė Europoje ir Afrikoje bei JAV 6-asis laivynas, valdymą ir vadovavimą pratyboms užtikrins NATO jūrų smogiamųjų ir paramos pajėgų štabas (angl. NATO Striking and Support Forces, STRIKFORNATO). Pagrindinis pratybų tikslas – suteikti sąjungininkams galimybę treniruotis reaguojant į krizines situacijas bei užtikrinant laivybos laisvę ir saugumą Baltijos regione.
Pratybų metu bus vykdomos amfibinės išsilaipinimo, paramos ugnimi, kovos su povandeniniais laivais, oro gynybos, minų paieškos ir nukenksminimo, antvandeninių ir povandeninių dronų bei kitos operacijos. Pratybų aktyvių veiksmų jūroje fazėje, birželio 7–20 d., dalyvaus du KJP laivai – priešmininis laivas „Skalvis“ (M53) ir patrulinis laivas „Aukštaitis“ (P14).
Mokymuose dalyvaus ir Baltijos šalių karinių laivų junginys BALTRON (angl. Baltic Naval Squadron), kuriam šiuo metu vadovauja Lietuvos KJP karininkas – kmdr. ltn. Karolis Lileikis. Lietuvos kariniai laivai pratybose BALTOPS dalyvauja kasmet nuo 1993 m.
Pasitinkant ateinančius NATO laivus į Karinių jūrų pajėgų laivų rikiuotę įvestas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos neatlygintinai perduotas kateris „Žaibas“– jame iškelta KJP vėliava. Kateris tapo KJP Uosto ir priekrantės gynybos tarnybos Seklių vandenų komandos Katerių grupės dalimi. Jis bus naudojamas patruliavimui, pajėgų apsaugai, žvalgybos užduotims, paramai nardymo užduotims vykdyti Kuršių mariose, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir priekrantės vandenyse. Greitaeigis gelbėjimo kateris „Žaibas“ pastatytas 1997 metais Švedijoje, jo ilgis – 11,88 metro, plotis – 2,90 metro, gali išvystyti iki 40 mazgų greitį.
