„Ar tie asmenys, kurie galėtų prisiimti atsakomybę patys, kas būtų teisingiausia, aš manau, kad taip, galėtų. Ar jie tai padarys? Stipriai tuo abejoju. Ar gali tie žmonės, kurie juos skiria pareikalauti jų atsakomybės? Galbūt taip. (...) Ar jie tai padarys? Vėlgi, aš stipriai abejoju“, – žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.
„Šiuo atveju klausimas yra tiems žmonėms, kurie skiria, kurių atsakomybė yra asmenį teikti“, – pabrėžė politikas, referuodamas į prezidentą Gitaną Nausėdą.
Todėl G. Landsbergis akcentuoja, kad kelti klausimą dėl vadovų atsakomybės Seimo lygiu, būtų politizavimas.
„Jeigu kalbame, ką Seimas kaip institucija galėtų daryti, o ne kaip kiekvienas paskiras politikas, tai Seimas kaip institucija turėtų teikti įstatymo pataisas.
Ir jeigu ateina balsavimas koks nors dėl perskyrimo arba dėl kokio nors asmens, kurie taip pat tyrime dalyvavę, tai skiriant arba balsuojant po to, pagal sąžinę galima daryti savo išvadas“, – teigė G. Landsbergis.
Pasak jo, Seimas turėtų priimti įstatyminius pakeitimus, numatančius galimybę tam tikrą informaciją išslaptinti.
„Turi būti galimybės ir metodai tam tikrą informaciją išslaptinti, ypatingai, jeigu informacija apima tas institucijas, kurios yra suinteresuotos jos išslaptinimu (...) Kad informacijos išslaptinimas padėtų institucijoms geriau dirbti“, – pabrėžė jis.
I. Šimonytė neatskleidžia, ar pasitiki D. Jauniškiu
Komentuodama parlamentinio tyrimo išvadas premjerė Ingrida Šimonytė nepanoro atsakyti, ar ji matytų D. Jauniškį toliau vadovaujantį VSD.
„Aš norėčiau priminti konstitucinę Vyriausybės atsakomybę ir pasakyti, kad šis klausimas yra tikrai ne man, kaip Vyriausybės vadovei“, – žurnalistams Seime sakė premjerė.
Be to, pasak politikės, dėl Seimo patvirtintų išvadų, kad prezidentas yra pažeidžiamas, neturėtų keistis jos ir šalies vadovo bendravimas.
„Manau, kad visus klausimus kaip iki šiol aptarinėjome, taip ir toliau aptarinėsime“, – sakė premjerė.
I. Šimonytės teigimu, dabar svarbu, kad išvadas patvirtinęs Seimas toliau tobulintų įstatymus ir taip stiprintų pranešėjo apsaugą.
„Tikiuosi, kad Seimas, kuriam priklauso parlamentinės kontrolės mandatas, tikrai ras būdų patobulinti įstatymus tam, kad ir pranešėjo apsauga būtų Lietuvoje ne popierinė, o tokia, kokia privalo būti. Ir kiti klausimai, kuriuos komisija užčiuopė kaip spręstinus ir ką Seimas patvirtino, kad jie būtų sprendžiami“, – Seimo komisijos darbą komentuodama teigė I. Šimonytė.
ELTA primena, kad antradienį Seimas pritarė Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją nagrinėjusios ir aštrias politines diskusijas įžiebusios parlamentinio tyrimo komisijos išvadoms.
Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Seimo nariai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.
Tuo metu atsakinėti į komisijos pateiktus klausimus atsisakęs prezidentas, parlamentarų nuomone, kliudė Seimui vykdyti savo pareigas ir pažeidė Konstituciją bei priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus.
Parlamentinis tyrimas meta šešėlį ir ant STT vadovo Lino Pernavo, kuris, kaip teigiama išvadose, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.
Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.
Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018–2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius. Pažymima, jog komisijai liudiję aukštas pareigas Prezidentūros kanceliarijoje einantys G. Nausėdos komandos nariai šią informaciją nuslėpė. Dėl to parlamentinė komisija ketina kreiptis į prokuratūrą.
Tyrimo komisija įvertino ir pažeidimus dėl pranešėjo T. Gailiaus atskleistos tapatybės – konstatuojama, jog už tai yra tiesiogiai atsakingas VSD direktorius D. Jauniškis.
Prezidentas G. Nausėda ne kartą viešai išsakė kritiką parlamentiniam tyrimui bei jo išvadoms. Prezidentūros teigimu, tai buvo „desperatiškas bandymas paveikti prezidento rinkimų rezultatus“ ir kartu mėginimas „diskredituoti valstybę ir jos konstitucinius principus“. Daukanto aikštė tikina, kad Seimo laikinoji komisija yra politizuota, o pateiktos išvados nukreiptos ne tik prieš prezidentą, bet ir daugelį valstybės institucijų.
STT vadovas L. Pernavas taip pat atmeta jo atžvilgiu itin kritiškas komisijos išvadas. Panašios pozicijos laikosi ir VSD – departamentas tvirtina, kad parlamentinio tyrimas remiasi selektyviai atrinkta informacija, o tendencingomis išvadomis „sudaromos prielaidos daryti politinį spaudimą žvalgybos ir teisėsaugos institucijoms“.
Tiesa, po tyrimo išvadų, Seimo Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad parlamentinis tyrimas neteisėtai atskleidė pranešėjo T. Gailiaus tapatybę, komisijos pirmininkas, demokratų „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas tyrimo metu veikė šališkai, o parlamentinė komisija viršijo įgaliojimus. Šį etikos sargų sprendimą dalis tyrimo komisijos narių apskundė teismui.
VSD pranešėjo istorija yra pasiekusi ir Konstitucinį Teismą (KT) – grupė Seimo opozicijos atstovų kreipėsi į teisėjus, prašant įvertinti laikinosios tyrimo komisijos teisėtumą. KT ėmėsi nagrinėti šį klausimą.
