Nors EP rinkimai didelio susidomėjimo tarp Lietuvos gyventojų nesulaukia, pačios partijos į Briuselį veržiasi ir merkia didžiules lėšas pinigų į rinkimines EP kampanijas. O ir ne veltui – politikai taip siekia mobilizuoti rinkėjus ir prieš svarbiausius, rudenį vyksiančius Seimo rinkimus.
Tačiau politikos ekspertai pabrėžia, kad šie EP rinkimai – itin svarbūs. Tad kas sekmadienį galėtų išplėšti daugiausiai mandatų ir ką šis rezultatas reikš Seimo rinkimams?
Kas buvo dosniausi?
Jau nuo antradienio prasidės išankstinis balsavimas EP rinkimuose – rinkėjai galės balsuoti bet kurioje išankstinio balsavimo vietoje visose 60 Lietuvos savivaldybių, nepriklausomai nuo to, kur jie yra deklaravę gyvenamąją vietą.
Taip pat ir rinkimų sekmadienį – balsuoti vėl bus galima visoje Lietuvoje, nepriklausomai, kur rinkėjas registruotas. Rinkimų apylinkės duris atvers 7 valandą ryto ir rinkėjų lauks iki 20 valandos vakaro.
Šiemet dėl 11 Lietuvai EP priklausančių mandatų susigrums rekordinis kandidatų skaičius – 319, tad į vieną vietą pretenduoja net 29 asmenys. O 15 politinių partijų ir viena koalicija į šiuos EP rinkimus investuoja labai skirtingai.
Daugiausiai lėšų EP rinkimams kol kas skyrė Ramūno Karbauskio vadovaujama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kurios sąskaitoje jau beveik 405 tūkst. eurų. Valstiečius į EP rinkimus pirmu numeriu veda Seimo narys Aurelijus Veryga.
Nemažai entuziazmo dėl EP rinkimų turi ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, šiems rinkimams skyrusi virš 275 tūkst. eurų – perrinkimo pirmu numeriu vėl siekia europarlamentaras Waldemaras Tomaszewskis.
Tuo metu Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai 200 tūkst. ribos EP rinkimuose šiemet neperžengė – kol kas partija į EP rinkimus investavo virš 180 tūkst. eurų, o partiją į rinkimus taip pat veda perrinkimo siekiantis Andrius Kubilius.
Nedaug nuo konservatorių atsilieka ir pirmą kartą EP rinkimuose dalyvaujantys Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, surinkę 156 tūkst. eurų, su eurokomisaru Virginijumi Sinkevičiumi priešaky.
Tuo metu Lietuvos socialdemokratų partija iš didžiųjų šalies partijų yra kukliausi – EP rinkimams skyrė virš 92 tūkst. eurų, o partijos sąrašą į EP veda partijos pirmininkė, europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė.
Laisvės partija jau surinko 89 tūkst. eurų, o pirmasis „laisviečių“ sąraše – ir prezidento rinkimuose dalyvavęs teisininkas Dainius Žalimas.
Itin rimtai į EP rinkimus pažiūrėjo Nacionalinis susivienijimas, sukaupęs beveik 83 tūkst. eurų. Juos į EP pirmuoju numeriu veda Vytautas Radžvilas. Regionų partija turi 81 tūkst. eurų, o EP sąrašo lyderė – Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė. Liberalai, su Seimo nariu Eugenijumi Gentvilu priešaky, turi sukaupę 72 tūkst. eurų.
Likusios politinės jėgos EP rinkimams skyrė mažiau nei 20 tūkst. eurų. Štai Darbo partija (pirmu numeriu – Valentinas Bukauskas) turi 16 tūkst. eurų, Krikščionių sąjunga (Algimantas Rusteika) – 12 tūkst. eurų, Lietuvos žaliųjų partija (Ieva Budraitė) – beveik 11 tūkst. eurų, Laisvė ir teisingumas (Artūras Paulauskas) – 10 tūkst. eurų.
Tuo metu iš Seimo išprašyto Petro Gražulio vedama Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) surinko vos 318 eurų paramos.
Tikrieji interesai
Kauno Technologijos universiteto (KTU) politologas Ainius Lašas pastebėjo, kad tos partijos, kurios buvo mažiau matomos per prezidento rinkimus, daugiau investuoja į savo EP rinkiminę kampaniją ir tokiu būdu bando mobilizuoti savo rinkėją.
Pavyzdžiui, socialdemokratai, politologo manymu, nors savo kandidato prezidento rinkimuose neturėjo, buvo ganėtinai matomi, nes parėmė pergalę išplėšusį prezidentą Gitaną Nausėdą ir vėliau sulaukė nemažai jo dėmesio.
Visgi, A.Lašas pabrėžė, kad investuodamos į EP rinkimų kampaniją, politinės jėgos ruošia savo rinkėją jiems svarbiausiems – Seimo rinkimams.
„Tai, ar turėsi savo žmogų EP, ar ne, yra daugiau principo reikalas, bet tikrieji, patys rimčiausi interesai yra sietini su Seimu“, – įsitikinęs A.Lašas.
Kam prognozuoja pergalę?
A.Lašas prognozavo, kad sekmadienį daugiausiai mandatų iškovos reitingų favoritai socialdemokratai ir konservatoriai – šios partijos galėtų surinkti ir po du ar daugiau mandatų iš vienuolikos Lietuvos vietų EP.
Pasak politologo, kadangi tikėtinas EP rinkimų aktyvumas bus labai žemas – apie 30 proc., tai reiškia, kad į rinkimus ateis labiau motyvuoti tradicinių partijų rinkėjai, turintys įprotį balsuoti.
„Žinome, kad konservatorių rinkėjai yra disciplinuoti ir ateina balsuoti, tai jie ir gaus proporciškai daugiau. Tada bus socdemai, nes jie – populiariausia partija. Nenurašykime ir Lenkų rinkimų akcijos, kuri yra skyrusi nemažus pinigus šiai kampanijai – su perspektyva į Seimo rinkimus“, – įvertino A.Lašas.
Klausimų politologas kelia dėl valstiečių ir demokratų rezultatų ir kaip pasidalins jų balsai. Mat, kaip pastebėjo A.Lašas, nuo valstiečių atskilus S.Skvernelio suburtai politinei jėgai, nėra aišku, kaip šiam seksis mobilizuoti savo rinkėją, kokią pridėtinę vertę jiems atneš sąrašą vedantis V.Sinkevičius.
„Valstiečiai deda labai daug pinigų į tą kampaniją, jų deklaruotos išlaidos yra vienos iš didžiausių – jie tikrai labai nori turėti bent vieną savo atstovą, jiems tai yra svarbu. Populiarumo prasme Seimo rinkimuose jiems tie iššūkiai nebūtų tokie dideli, bet šiuo atveju viskas susiję su rinkėjų mobilizavimu – nėra aišku, kiek tie žmonės mobilizuosis“, – svarstė jis.
Nėra mirties nuosprendis
Visgi, net ir neperžengtas 5 proc. barjeras EP rinkimuose, anot A.Lašo, nėra mirties nuosprendis partijai artėjantiems Seimo rinkimams.
„Seimo rinkimuose yra daug didesnis interesas, aktyvumas, ten pasiskirstymai ne tokie skausmingi. O šiuo atveju, kai aktyvumas gali siekti 30 proc., tai tie populiarumo taškai gali labai persiskirstyti“, – pabrėžė jis.
Tuo pačiu ir EP rinkimus laimėjusioms partijoms politologas nesiūlytų „dėtis karūnų“ ir matuotis naują valdžią Seime.
Kaip pabrėžė politologas, Seimo rinkimų rezultatų prognozavimą pagal EP rinkimų rezultatus apsunkina dvi aplinkybės – vienmandatės apygardos parlamento rinkimuose ir koalicinės Lietuvos vyriausybės.
„Partijos tik pusę balsų gauna daugiamandatėje – kita pusė vienmandatė, todėl Lietuvos Seimo rinkimai iš esmės yra nenuspėjami. Labai daug reiškia ne tik atskiros partijos ir jų populiarumas, bet individai.
Antras niuansas, apsunkinantis nuspėjimą, yra tai, kad mūsų vyriausybės visada yra koalicinės. Lietuvoje yra sąlyginai daug partijų, išsiskirstymas tampa labai svarbus. Viena partija, ar socdemai, ar konservatoriai, tikrai neformuos Vyriausybės patys – jiems reikės kitų“, – paaiškino jis.
Reikšmingi rinkimai
Nors Lietuvoje visad nepopuliarūs, šių metų EP rinkimai politologų žvilgsnius traukia ir dėl prognozuojamo radikalios dešinės jėgų iškilimo bei iš to atsirandančios grėsmės Europos Sąjungos (ES) politikos tęstinumui.
Prognozuojama, kad kraštutinės dešinės jėgos gali surinkti apie 7 proc. punktus daugiau balsų nei per praėjusius EP rinkimus, ir taip gerokai sumažinti tradicinių politinių jėgų įtaką bendrai ES politikai.
Tuo metu A.Lašas pastebėjo, kad Lietuvoje stebima tendencija yra visiškai priešinga nei stebima bendrai ES.
„Jeigu EP jau trečią kadenciją juda į dešinę, net į labiau euroskeptišką, ekstremalią dešinę, tai Lietuvoje ir su EP, ir su Seimo rinkimais bus labiau judama į kairę. Tiesiog taip veikia mūsų švytuoklės principas. Kadangi valdžioje buvo centro-dešinė, tai dabar į valdžią ateina opozicija“, – kalbėjo politologas.
Be to, A.Lašas atkreipė dėmesį, kad klausimai, kurie yra labai aktualūs Vakarų Europoje, Lietuvoje yra mažiau aktualūs – dėl to čia mažiau galimybių iškilti kraštutinės dešinės jėgoms. Pavyzdžiui, Vakarų šalims yra itin aktualios imigracijos problemos.
„Kita tema, kurią ir mūsų labiau populistiškos partijos eskaluoja, yra šeimos klausimai. Ši tema labiau rezonuoja Lietuvoje, tačiau Lietuvoje yra labai daug partijų, kurios gina vadinamąsias tradicines vertybes, tad jų balsai išsibarsto. Ir rinkėjai renkasi kokius nors valstiečius, taip pat kalbančius apie tai, o nesirenka mažiau žinomų partijų“, – paaiškino jis.
Europinės šeimos
Visgi, tai, kad Lietuvos rinkėjas renkasi tradicines partijas, priklausančias tam tikrai „europinei šeimai“ – tam tikriems partijų blokams, tik padidina Lietuvos europarlamentarų įtakos galimybes.
Pavyzdžiui, Europos liaudies partijos frakcijai priklauso Lietuvos ir kitų ES šalių konservatorių europarlamentarai, socialistams ir demokratams – Lietuvos ir ES socialdemokratai, „Atnaujinti Europą“ – liberalai.
Įprastai šios tradicinės jėgos EP turėdavo aiškią daugumą ir sudarydavo koaliciją, formuodavo bendrą ES politiką.
„Yra vadinamoji didžioji koalicija tarp centro kairės ir centro dešinės, ir yra super koalicija, kai pridedami liberalai. Šios trys proeuropietiškos partijos dominuoja EP. Jų dominavimas po šių EP rinkimų greičiausiai sumažės, bet vis tiek jos išliks dominuojančios. Kiek susijusių partijų narių jos surenka, tiek ta įtaka tampa regima ir apčiuopiama.
Šios trys partijos ir toliau greičiausiai dominuos, bet jau joms bus sunkiau, nes vidinė tų partinių šeimų disciplina kartais yra po klaustuku. Tie aljansai yra laisvesnio pobūdžio nei šalies viduje esančiose partijose, tai ir disciplinos mažiau. Bet kai jie neturi ryškios daugumos, jiems sunkiau veikti“, – kalbėjo A.Lašas.
Visų kandidatuojančių politinių jėgų sąrašus galite peržiūrėti čia.
