E. Gentvilas: norėčiau, kad prezidentas sugebėtų nuryti seiles ir nesiveltų į keršto akcijas

2024 m. birželio 2 d. 14:49
„Norėčiau, kad prezidentas būtų tas, kuris sugebėtų nuryti seiles ir nesiveltų į keršto akcijas, nepūstų dirbtinių konfliktų, kurių Lietuvai tikrai nereikia“, – vylėsi liberalas Eugenijus Gentvilas, reaguodamas į prezidento Gitano Nausėdos planus pakeisti dalį ministrų.
Daugiau nuotraukų (7)
Tuo metu kartu su E.Gentvilu „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ diskutavęs valstietis Giedrius Surplys prognozavo, kad nauji dirbtiniai konfliktai tikrai įsižiebs – tačiau būtent tarp valdančiosios koalicijos partijų.
Ragina nuryti seiles
Prezidentas G.Nausėda pirmadienį dar kartą pakartojo prieš rinkimus iškeltą tikslą pakeisti dalį ministrų, kai Vyriausybė grąžins savo įgaliojimus, šalies vadovui pradėjus pareigas eiti iš naujo.
Paklaustas, kokia bus liberalų frakcijos pozicija – ar visi ministrai turėtų sulaukti Seimo rinkimų, o galbūt valdantieji turėtų būti pasiruošę kompromisams, jeigu juos įtikintų prezidento argumentai, E.Gentvilas nurodė, kad juos turi įtikinti ne prezidento, o premjerės argumentai.
„Už Vyriausybės formavimą pagal Konstituciją yra atsakingas premjeras. Ką premjeras, šiuo atveju, premjerė, pasiūlys, ji turės mums įrodyti. Mes balsuosime dėl jos pasiūlymo.
O prezidentas čia bando labai susireikšminti. Reikėtų atsargiai pažiūrėti, kad tik neperžengtų konstitucingumo ribų. Bet štai beveik jis suformuos Vyriausybę, ir jis teiks Seimui Vyriausybę – tai ne. Vyriausybės sudėtį mums teiks ministras pirmininkas, tikėtina, I.Šimonytė, suderinusi su prezidentu“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo E.Gentvilas.
Liberalas pabrėžė, kad Seimas, kuris ir turės balsuoti, diskusijoje su prezidentu nedalyvaus – su šalies vadovu dėl ministrų diskutuos būtent premjerė.
„Linkiu I.Šimonytei parodyti stuburą, o kitiems jausti savo vietą, prieš tai pasiskaičius Konstituciją“, – paragino Seimo narys.
G.Nausėda savo retorika užsimena, kad nebebus diplomatiškas. E.Gentvilas tikina, kad tokia prezidento pozicija jo nestebina.
„Galima pripažinti, kad konservatoriai nieko kito ir negali tikėtis po savo radikalaus elgesio, išpuolių prieš prezidentą, bet aš norėčiau, kad prezidentas būtų tas, kuris sugebėtų nuryti seiles ir nesiveltų į keršto akcijas, ir nepūstų dirbtinių konfliktų, kurių Lietuvai tikrai nereikia.
Mano manymu, gali dirbti ši Vyriausybė, arba su premjerės pasiūlytais pakeitimais, iki kadencijos pabaigos, ir prezidentas čia neturėtų ieškoti ilgalaikio konflikto. Jeigu jis jį bandytų kurti, tai, man atrodo, net ir jo rinkėjai nelabai jo suprastų“, – spėjo E.Gentvilas.
Mato konfliktą
Tiesa, rimtesni konfliktai artimiausiu metu gali įsižiebti ne tik tarp valdančiųjų konservatorių ir Prezidentūros, bet ir tarp pačios valdančiosios koalicijos partijų.
O koalicijos partnerių bruzdesį jau galima pastebėti. Pavyzdžiui, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė viešai kalba apie premjerės I.Šimonytės sutriuškinimą prezidento rinkimuose ir net įvardija priežastis – tikina, kad konservatoriai užsižaidė su visuomenės gąsdinimu dėl karo.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Giedrius Surplys teigė, kad tokie konservatorių pareiškimai iš tiesų pradėjo erzinti ne tik visuomenę ar opoziciją, bet ir politikos apžvalgininkus.
„Taip, G.Landsbergis buvo tas flagmanas, kuris garsiausiai nešė žinutę apie tai, kad nežinome, ar mus gintų NATO, ar 5 straispnis įsigaliotų iš karto. Bet pati I.Šimonytė, mano galva, slystelėjo užsienio politikos srityje, kas yra prezidento pagrindinė funkcija, suabejodama Lenkijos pasiryžimu arba teisine baze ginti Lietuvą, jeigu ji būtų užpulta“, – priminė valstietis.
Tad, G.Surplio manymu, rinkimai jau akivaizdžiai prasideda ir valdančiojoje koalicijoje.
„Liberalų partijos pradės vis aršiau viena kitą kritikuoti ir pastebėti viena kitos nesėkmes, abi mažesnės koalicijos partnerės, aišku, įkąs konservatoriams.
Tik, vėlgi, retorinis klausimas – o kur jūs buvote anksčiau? Buvo galimybė pasitraukti iš koalicijos, buvo galimybė kritikuoti didžiąją partiją – konservatorius – dėl tam tikrų tikrai prastų sprendimų. Bet tik dabar, likus keliems mėnesiams iki jau rimtų Seimo rinkimų, pamatysime tą tikrąją meilę tarp koalicijos partnerių“, – prognozavo Seimo narys.
Tuo metu E.Gentvilas šios prognozės neneigė – liberalas teigė negalintis prieštarauti visiškai logiškai minčiai.
„Tai, ką Giedrius pasakė, yra visiškai logiškas dalykas. Ir aš jaučiu kasdienybėje, kad mes, valdančiųjų partijų atstovai, turime nubrėžti ryškesnes takoskyras tarp savo partijos ir kitų partijų. Neturiu ką prieštarauti ar pridurti, išskyrus vieną dalyką.
Štai, Europos Parlamento rinkimai – dešinėje pusėje yra trys partijos: liberalai, laisviečiai ir konservatoriai. Tarp mūsų vyksta konkurencija, ką Giedrius ir pasakė.
O dabar, Giedriau, papasakok, kolega, kokia konkurencija vyksta tarp dvylikos partijų, kurios kandidatuoja į Europos Parlamentą kairėje ir populistinėje pusėje. Tai va ten, turbūt nepaneigsi, bus dar žiauresnė konkurencija, ir, bijau, kad ten su visais gražuliais ir puidokais ta konkurencija atrodys ne tik neskani, bet peržengs visas padorumo ribas“, – spėjo jis.
G.Surplys kalbėjo, kad valdančioji koalicija per daug simplifikuoja skirtis tarp dešinės ir kairės – anot jo, realybė tiek Lietuvoje, tiek Europoje dėl ideologinio pasiskirstymo yra kitokia.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.