Kitokios rinkimų baigties ir nebuvo galima laukti, kai pirmajame ture G.Nausėda gavo kone 44 proc. rinkėjų balsų, I.Šimonytę aplenkęs beveik 24 procentais.
Tokį atotrūkį įmanoma panaikinti, kai neaišku, ką pasirinks už kitus kandidatus balsavę rinkėjai, tačiau šį kartą premjerė galėjo tikėtis vien Laisvės partijos kandidato D.Žalimo rėmėjų balsų.
Beje, valstiečių vedlys R.Karbauskis, pirmajame prezidento rinkimų ture rėmęs I.Vėgėlę, antrajame žadėdamas savo paramą jau G.Nausėdai, sakė sieksiąs, kad I.Šimonytė būtų sutriuškinta net dar didesniu santykiu – keturiais penktadaliais balsų.
Anot politologų, šis R.Karbauskio piršimasis G.Nausėdai į draugus galėjo turėti ir neigiamą efektą – pastūmėti neiti balsuoti valstiečio labai nemėgstančius rinkėjus, bet neatrodo, kad taip būtų nutikę.
Išrinktojo šalies vadovo autoritetą stiprina ne tik įtikinama persvara prieš kitus kandidatus, bet ir kuo didesnis rinkėjų aktyvumas, sutvirtinantis tautos mandatą.
Natūralu, kad antrajame ture balsavo mažiau piliečių nei pirmajame, bet savo balsą atidavė kone pusė visų rinkėjų, o kai nėra intrigos, kas laimės, tai aukštas rodiklis.
Nepaisant asmenybių skirtingumo ir nemenkos pažiūrų takoskyros tarp G.Nausėdos ir I.Šimonytės, abu kandidatai atstovauja vakarietiškų vertybių krypčiai ir nuosekliai palaiko Lietuvos integracijos į ES ir NATO saugumo struktūras politiką. Tai irgi galėjo sumenkinti rinkėjų dėmesį antrajam rinkimų turui.
Tiesa, tokios visuomenės nuotaikos galėjo tapti savotiškais spąstais G.Nausėdai.
Juk konservatorių rėmėjai garsėja drausmingumu ir pasiryžimu balsuoti bet kokiu atveju, todėl kuo menkesnis rinkėjų aktyvumas, tuo, atrodytų, naudingiau I.Šimonytei.
Balsavusiųjų antrajame prezidento rinkimų ture rodiklis kartu yra signalas, koks gali būti jų aktyvumas birželio 9-ąją renkant Europos Parlamentą.
Šiems rinkimams visada būdingas daug menkesnis rinkėjų dėmesys, o kai Lietuva jau išsirinko prezidentą, galima laukti, kad praėjus vos porai savaičių gerokai mažiau žmonių vėl eis balsuoti.
Buvo justi, kad G.Nausėdos štabas suvokė nuspėjamų rinkimų įvaizdžio riziką prezidentui ir uoliai ragino jo rėmėjus neatsipalaiduoti, tęsti kovą, o ne laikyti ją jau baigtą.
Matyt, siekdamas socialdemokratų šalininkų dėmesio G.Nausėda ėmė vilioti jų vadovę V.Blinkevičiūtę sutikti vadovauti būsimajai Vyriausybei po Seimo rinkimų, nors tai, kaip sakoma, dar nenušautos meškos kailio dalybos.
Taip ir reagavo į šiuos siūlymus valdantieji.
Tikėtina, kad tokių šnekų G.Nausėda nederino su pačia V.Blinkevičiūte, nors ji ir dėkojo prezidentui už pagyras ir pasitikėjimą.
Jei teisūs politikos apžvalgininkai, kurie įsitikinę, kad socialdemokratų lyderė nė nemano sėsti į anaiptol ne minkštą Vyriausybės vadovo kėdę, G.Nausėda jos niekaip neįkalbės iškeisti ramaus, patogaus ir sotaus europarlamentarės gyvenimo į premjerės rūpesčius.
Vis dėlto gali taip nutikti, kad ir Socialdemokratų partija smarkiai spaus V.Blinkevičiūtę, nes jiems bus labai nelengva surasti tinkamą kandidatą vadovauti Vyriausybei, jeigu pavyktų laimėti Seimo rinkimus.
Iškalbingas socialdemokratų skyriuose vykęs kandidatų į Seimą sąrašo reitingavimas: daugiausia balsų surinko Jonavos meras M.Sinkevičius, nors jis tuo metu buvo teisiamas ir sustabdęs narystę partijoje. Tai byloja apie didžiulį pasirinkimo skurdą.
Šis jaunosios kartos socialdemokratas buvo minimas kaip būsimasis jų premjeras, bet Kauno apygardos teismas jau pripažino, kad jis klastojo dokumentus, pasisavindamas savivaldybės tarybos nariui skiriamas lėšas, nubaudė jį 12,5 tūkst. eurų bauda ir atėmė teisę 3 metus eiti renkamas ar skiriamas pareigas savivaldos ir valstybės įstaigose.
V.Blinkevičiūtė jau pranešė, kad M.Sinkevičiaus nebus tarp socialdemokratų kandidatų į Seimą, tačiau vargu ar netgi ir toks posūkis privers ją pasirinkti darbą Vilniuje, o ne Briuselyje.
Didelę intrigą kelia ir prezidento G.Nausėdos kalbos, kad jis, pradėdamas antrąją kadenciją, nesitenkins Vyriausybės mandagumo atsistatydinimu ir reikalaus keisti kelis ministrus, o kilus konfliktui su valdančiaisiais aiškinsis Konstituciniame teisme.
Jeigu prezidentas iš tiesų taip pasielgs, politinė krizė garantuota. Juk iki šiol nerasta, kas pakeistų net ir anksčiau atsistatydinusį švietimo, mokslo ir sporto ministrą G.Jakštą.
Nesunku įsivaizduoti, koks chaosas kiltų, jei šalies vadovas nuspręstų pakeisti net 3–4 ministrus likus vos keliems šios Vyriausybės darbo mėnesiams.
Aišku, kad joks rimtas politikas nenorės atsidurti nuolatinės kritikos ugnyje per Seimo rinkimų kampaniją, mainais gaudamas pavairuoti ministeriją tik tokį trumpą laiką, kai nieko negalės joje pakeisti ir nespės nė perprasti jos problemų specifikos.
Žinoma, G.Nausėdą remiantys socialdemokratai galėtų tik trinti rankomis, jei I.Šimonytės vadovaujama Vyriausybė rinkimų kampanijos metu taptų neveiksni ir beviltiškai kapanotųsi ministerijų valdymo pelkėje.
Atrodo, tai bus ir testas G.Nausėdai: ką jis rinksis – politinį išskaičiavimą ar Lietuvos valstybės interesus?
