VRK sprendimą neregistruoti partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovės D. Štraupaitės EP rinkimuose priėmė gegužės 2 d., remdamasi naujausiomis Rinkimų kodekso pataisomis, numatančiomis, jog asmuo, nebaigęs atlikti teismo paskirtos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės, negali būti renkamas.
Pernai įsigaliojus Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiui, D. Štraupaitei skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas būti skiriamai į tam tikras pareigas – tebegalioja ir nėra pasibaigusi.
Politikės nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad LVAT dėl šios bylos kreipėsi į Konstitucinį Teismą, nesustabdžius VRK sprendimo vykdymo, jeigu jis bus pripažinus prieštaraujančiu Konstitucijai ir konstituciniams principams, nukentėtų viešasis interesas.
LVAT teigėjų kolegija konstatavo, kad D. Štraupaitė savo prašyme neatskleidė, kokie padariniai gali kilti, jei VRK sprendimas bus vykdomas ir jeigu nebus vykdomas.
„Pareiškėjos prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nelemtų jos įregistravimo rinkimuose į Europos Parlamentą ir galimybės dalyvauti šiuose rinkimuose“, – nurodo LVAT.
ELTA primena, kad 2019 m. Panevėžio apygardos teismas D. Štraupaitę pripažino kalta dėl kyšininkavimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo. Politikei apskundus šį sprendimą Apeliaciniam teismui, pastarasis padidino jai anksčiau skirtą baudą, panaikino trejų metų lygtinę laisvės atėmimo bausmę.
Visgi, 2023 m. kovą apygardos teismas patikslino savo sprendimą ir nutarė, jog dėl korupcijos nuteista politikė negali būti renkama į meres, tačiau Apeliacinis teismas šį sprendimą panaikino.
Tokie teismų sprendimai praėjusių metų kovą sukėlė ažiotažą, nes VRK turėjo keisti savo sprendimus ir iš naujo surengti Visagino mero rinkimus.
