Merės fobijos nejučia priminė vladimiro vladimirovičiaus putino 2019 metais pasisakymus, kad vėjo energetika yra tokia siaubinga, kad net sliekai iš žemės lenda ir kad jis nenorėtų gyventi planetoje, nuklotoje saulės jėgainėmis ir vėjo energetika.
Sudėtinga lyginti progresyvius M. Liuterio ir regresyvius Ž. Pinskuvienės retorinius sugebėjimus, tačiau tenka apgailestauti, kad Širvintų rajono merė propagandiškai ir teisiškai neraštingai, lyg Orvelo ūkyje, gina savo gyventojus nuo praturtėjimo ir Lietuvą nuo energetinės nepriklausomybės.
Šis projektas neatsitiktinis – tai didžiausias sausumos vėjo jėgainių parkas Lietuvoje. Širvintiškiai praturtėtų tiesiogine ta žodžio prasme. Paprastai vėjo jėgainių vystytojai poveikio aplinkai vertinimą atlieka jau sudarę dešimtmečių ilgumo sutartis su vietiniais ūkininkais ir žemių savininkais.
O vietos bendruomenė kas metus gautų 2–3 mln. eurų už generuojamą elektrą pagal 2022 metais priimtus įstatymus. Kasmet!!! Papildomai savivaldybė gali rinkti iki 3 proc. nekilnojamojo turto mokestį už pastatytus vėjo jėgainių statinius. Jei ne valstybinės svarbos energetikos investicijos, tai koks Širvintų rajono planas gerovės valstybei sukurti?
Apie teisinį raštingumą. Iš 20-ies punktų, kuriuos dramatiškai išvardina Širvintų rajono savivaldybės merė, jos kompetencijoje, gali būti kalbama tik apie vieną ar du. Visa kita yra mero įgaliojimų viršijimas. Konkrečiau, vertinant vėjo jėgainių veiklą, merai gali pasisakyti tik dėl 3 dalykų: planuojamo vėjų jėgainių parko atitikties teritorijų planavimo dokumentams, galimo poveikio savivaldybės įsteigtoms saugomoms teritorijoms ir būsimos veiklos įtakos atsižvelgiant į savivaldybės aplinkos stebėsenos duomenis. Kadangi Širvintų savivaldybė nėra pati įsteigusi savo saugomų teritorijų, o vėjo jėgainės niekaip neigiamai nepaveiks aplinkos oro, vandens, dirvožemio būklės, tai merė gali pasisakyti tik dėl 1 punkto – atitikties teritorijų planavimo dokumentams.
Tuo tarpu stipriai netikėtai, Širvintos tapo visu aplinkosaugos institutu, nors 2022 m. savivaldybių aplinkosaugos reitinge ši savivaldybė tarp 60 kitų yra prie mažiausiai pažengusių – 55 vietoje. Nepaisant to, merė pratrūko kompetencija vertindama triukšmą, paukščių migraciją, saugomas teritorijas, paveldą, gamtinį karkasą, įtaką augalijai.
Visada atsargiai vertinkime visažinius politikus. Pastabas apie specifines sritis, tokias kaip visuomenės sveikata, kultūros paveldas, kraštovaizdis, biologinė įvairovė, visada teikia už šias sritis atsakingos institucijos – Valstybinis visuomenės sveikatos centras, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir Kultūros paveldo departamentas.
Aptariant kiekvieną vėjo jėgainių parką itin svarbi kiekviena nuomonė, bet remiantis žiniomis ir kompetencija. Šio vėjo jėgainių parko vystytojai jau sumažino savo planus nuo 117 vėjo jėgainių bokštų iki 48. Planus vertina saugomų teritorijų institucijos, Valstybinis visuomenės sveikatos centras. Bet reikia suprasti, kad laikas tiksi.
Lietuva jau kitąmet atsijungs nuo sovietinės įtakos elektros BRELL tinklo ir pakankama vietinės elektros gamyba taps ypač svarbi. Seime birželį bus pateikta naujoji Energetikos strategija, kuriai reikės milžiniškų investicijų. Tai nauji vėjo jėgainių parkai, metanolio gamyklos, vandenilio elektrolizės įrenginiai, biodujų reaktoriai ir tai daugiausia privačios investicijos į regionus. Būtent tai apie ką šneka visi politikai – apie turtingą kaimą – nuo Darbėnų Kretingos rajone iki Širvintų.
Kiekvienais metais Lietuvos gyventojai, verslas ir viešasis sektorius išsiunčia 6–7 mlrd. eurų į užsienį apmokėdamas importuojamos elektros, dujų, naftos degalų sąskaitas. Šie pinigai privalo likti Lietuvoje ir tai įmanoma tik su privačiomis investicijomis į energetiką regioninėse savivaldybėse. Pasidžiaugiant, vien pernai teigiamas PAV išvadas gavo net 507 vėjo jėgainių bokštai – visi jie regionuose.
Tačiau šiandien teisinio blefo pilni Živilės Pinskuvienės performansai siunčia nepasitikėjimo cunamį per visą Lietuvos žaliąjį kursą ir būtent tuos pačius privačius investuotojus, kuriuos raginame pasitikėti karo prieigose esančia Lietuva. Pasikartojantys kai kurių merų nekompetentingi ir įgaliojimus viršijantys mojavimai aplinkosaugos rūpesčiu tampa Žalios Lietuvos ir geros aplinkos būklės stabdymu.
Šiandien, kaip niekad, reikia patikinti ir širvintiškius, ir privačius investuotojus, jog visos Lietuvos vėjo jėgainės yra vertinamos visapusiškai, vertinamos ne politikų, o nepriklausomų valstybinių institucijų ekspertų. Atsinaujinanti energetika liks viršesniu viešuoju interesu, kaip tai yra nustačiusi Europa, nepaisant į rytus žvilgčiojančių politikų, ginančių mus pačius nuo gerovės, švaresnės aplinkos ir energetinės nepriklausomybės.
