Šioms Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisoms po priėmimo pritarė 96, prieš buvo 1 ir susilaikė 9 parlamentarai.
Įstatymas numato, kad materialinėmis prieglobsčio prašytojų gyvenimo Lietuvoje sąlygomis rūpintis įpareigotą įstaigą paskirs Vyriausybė.
Ši agentūra administruos laikinojo migrantų apgyvendinimo vietas, rūpinsis jų pervežimu į apgyvendinimo vietą, sveikatos patikra ir priežiūra, teiks teisines ir vertimo paslaugas.
Kaip numatoma, sieną kirtę migrantai, prašymus suteikti prieglobstį pateikę pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto valstybės sienos kirtimo, bus apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje, kurios veiklą prižiūrės Vyriausybės paskirta institucija.
Tokiose įstaigose migrantai gyvens tol, kol bus priimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvą. Be to, įstatymas numato, kad migrantai nebus apgyvendinami pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonoje ar Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (VSAT).
Anot įstatymo pakeitimus inicijavusios Vidaus reikalų ministerijos (VRM), poreikis turėti vieną įstaigą, kuri išskirtinai rūpintųsi migrantų gerbūviu, atsirado po 2021 metų nelegalių migrantų krizės Baltarusijos ir Lietuvos pasienyje. Kaip aiškinama įstatyme, tuo metu paaiškėjo, kad valstybės institucijos nesugeba tinkamai aprūpinti didžiulio sieną kertančių pabėgėlių srauto, o skirtingų institucijų funkcijos dubliuojasi.
Ministerijos vertinimu, migrantų priėmimu besirūpinusi VSAT vykdė jai, kaip teisėsaugos institucijai, nebūdingas funkcijas. Dėl to institucija negalėjo atlikti savo tiesioginės pareigos ir saugoti valstybės sieną, nebuvo užtikrinta pažeidžiamų asmenų apsauga ir vienodos migrantų priėmimo sąlygos.
Tokia priėmimo įstaiga, anot VRM, būtų pavaldi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM). Tam keičiamas ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Perdavus įgaliojimus SADM, keitimų iniciatorių teigimu, būtų geriau užtikrintas tarptautinių žmogaus teisių normų laikymasis.
„Kasdieniniais užsieniečių poreikiais rūpintųsi labiau į socialinio pobūdžio paslaugų teikimą orientuotas subjektas, o ne teisėsaugos įstaiga. (...) Priėmimą užtikrinanti įstaiga prireikus galėtų greičiau ir lanksčiau nei (...) Valstybės sienos apsaugos tarnyba pasitelkti papildomus žmogiškuosius išteklius, koordinuoti nevyriausybinių organizacijų ir privataus sektoriaus teikiamą pagalbą“, – tvirtinama parlamento priimto įstatymo aiškinamajame rašte.
Migrantų priėmimą užtikrinančiai įstaigos veiklai planuojamas papildomas biudžeto lėšų poreikis 2024 m. yra 2,68 mln. eurų, 2025 m. – 5,8 mln. eurų, 2026 m. – 6,45 mln. eurų.
Kaip teigiama projekte, šios išlaidos planuotos prognozuojant vidutiniškai 800 asmenų priėmimą bei apgyvendinimą ir įvertinus geopolitinę įtampą regione. Galutinės priėmimo sąlygų užtikrinimo išlaidos priklausys nuo apgyvendintų užsieniečių skaičiaus. 2018 m. prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašė 423 užsieniečiai, 2019 m. – 646, 2020 m. – 321, 2021 m. – 4259, 2022 m. – 1051.
Pagal Vyriausybės 2022 metų gegužę priimtą Migrantų priėmimo ir apgyvendinimo sistemos pertvarkos koncepciją, esminis migrantų priėmimo ir apgyvendinimo sistemos pertvarkos elementas – konsoliduoti migrantų priėmimo sąlygų užtikrinimo funkcijas vienoje institucijoje.
Didžioji dalis šių įstatymo pakeitimų įsigalios nuo šių metų liepos 1 dienos.
