Kaip nurodoma Teisingumo ministerijos parengtame nutarimo projekte, kreipimusi į KT prašoma įvertinti dvi Civilinio kodekso normas. Visų pirma, KT norima paklausti, ar Konstitucijai neprieštarauja nuostata, kurioje numatyta, kad galima tik vyro ir moters partnerystė. Taip pat siūloma kelti klausimą dėl kodekso skyriaus, kuriuo numatoma, kad teisės akto normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja tada, kai yra priimamas partnerystės įstatymas.
Šiuo metu Civiliniame kodekse įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos (partnerystės) institutas, tačiau kartu numatyta, kad partnerystė turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu. Pastarasis Lietuvoje nėra priimtas daugiau nei 20 metų.
Apie ketinimus kreiptis į KT paaiškėjo dar gegužės pradžioje, kai Teisingumo ministerija pateikė institucijoms derinti nutarimo projektą. Visgi, iniciatyva sulaukė kritiškų vertinimų – prezidentas Gitanas Nausėda teigė, jog kreipimasis į KT rodo Seimo bejėgiškumą.
„Gal pagailėkime to Konstitucinio Teismo? Jeigu nėra politinės valios – taip atvirai ir pasakykime, kad nesugebame, paliekame padaryti kitoms valdžioms“, – pažymėjo jis.
Šio kadencijos Seime ne kartą mėginta įteisinti partnerystę ir tarp skirtingų lyčių, ir tarp tos pačios lyties asmenų, tačiau nesėkmingai.
Praėjusių metų gegužę Seimas po svarstymo kelių balsų persvara yra pritaręs kompromisiniam Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuriuo mėginta įteisinti asmenų gyvenimą nesusituokus, tačiau projektas galutiniam balsavimui nėra teikiamas, nes jam gali pritrūkti balsų.
