Prezidento Valdo Adamkaus gimnazijos vadovybė už nepagarbų elgesį su mokiniais atleido ją iš darbo, tačiau pastaroji kreipėsi į Kauno apylinkės teismą.
R. Nekrošytė tvirtino, jog ji buvo atleista neteisėtai – mokytoja prašė panaikinti direktorės įsakymą ir priteisti jai neišmokėtą atlyginimą už priverstinę pravaikštą.
Taip pat mokytoja reikalavo sumokėti jai moralinę žalą, kurią įvertino 3 tūkst. eurų.
Antradienį pedagogės ieškinys šioje civilinėje byloje buvo atmestas.
„Teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus ir išklausęs liudininkus, ieškinį atmetė. Sprendime pažymėti pasikartojantys nepagarbaus elgesio su moksleiviais epizodai, kuriuose jiems buvo grasinama, jie buvo žeminami.
Teismas pažymėjo, jog ugdymo įstaiga taip pat buvo konstatavusi, kad ieškovė buvo pažeidusi mokinių teisę į saugumą ugdymo proceso metu. Iš vienos mokinės atėmusi lapelį su asmeniniu tekstu ir suvokdama, kad mokinė nenori jo atiduoti, ieškovė replikavo, kad mokinė yra psichiškai nestabili, o vėliau liepė mergaitei neverkti, toliau ant jos šaukė, žeminančiai grasino jai iškviesti psichologę“, – teigiama Kauno apylinkės teismo pirmininko padėjėjos Tautvilės Merkevičiūtės išplatintame pranešime.
Teismo nuomone, mokytojos elgesys buvo neleistinas, pažeidžiantis nustatytus reikalavimus, tad iš darbo ji buvo atleista pagrįstai.
Viename epizodų minima, jog po pedagogės žodžių mokiniui pravirkus, pastaroji jam „paaiškino“ – „Gyvenimas žiaurus, vyrai neverkia“.
Byloje minimi atvejai, kai tyliai skaičiusi mokinė buvo išvadinta „pilka pele“, kitai mokinei buvo šaukiama, kad visi gali jai trankyti per galvą knyga, o trečiojo mokinio, girdint visai klasei, buvo užgauliai klausiama: „Gal tu iš neišsivysčiusios šeimos?“.
Tuo tarpu R. Nekrošytė pateikė visai kitokį įvykių paveikslą: pasak jos, atleidimas iš darbo buvo nepagrįstas bei neteisėtas, o gimnazijos administracija visiškai be pagrindo jai priklijavo „mokytojos-smurtautojos“ etiketę.
Pasak pedagogės, toks mokyklos vadovybės elgesys jai sukėlė dvasinius išgyvenimus, ir kitus nepatogumus.
Tačiau didžiausią nuoskaudą mokytoja tvirtino jaučianti dėl to, kad jai buvo atimta galimybė dirbti mėgstamą darbą.
Mokytojos teigimu, nesutarimai su darbdaviu prasidėjo, jai įstojus į profesinę sąjungą – šis žingsnis, jos nuomone, ir tapo tikrąja atleidimo iš darbo priežastimi.
R. Nekrošytė tikino darbe patyrusi mobingą, jautusi įtampą.
Tačiau Kauno apylinkės teismo šie argumentai neįtikino – jie buvo įvertinti kaip gynybinė pozicija.
Nepalankų sprendimą pedagogė dar gali skųsti, tikriausiai šia teise ji ir pasinaudos.
