Patyręs politikas norėtų, kad abejojančių šiuo klausimu neliktų tiek tarp politinių partijų, tiek tarp rinkėjų, ir visai nesvarbu, kad dalis žmonių rinkimų metu galbūt pasirinks kitą europietiškų nuostatų partiją.
Dar daugiau – Lietuva ir kitos Baltijos šalys gali tapti pavyzdžiu Vakarų Europos gyventojams, kuriems dar kartais sunku suvokti, kokiame laikotarpyje gyvename ir kokie iššūkiai laukia.
E.Gentvilas prisiminė, kad dar būdamas EP nariu 2004–2009 metų kadencijoje kartu su kitais Baltijos šalių europarlamentarais kartojo: Rusija yra ilgalaikės ir nuolatinės grėsmės šaltinis.
Dauguma kolegų iš Vakarų Europos šalių tuo netikėjo, o tokias nuostatas jie laikė nepaaiškinama baltų fobija, o politikus – isterikais iš Baltijos šalių.
„Kolegoms galima atleisti – jie nežinojo kai kurių faktų apie lietuvių trėmimus ir kitus ypatumus“, – svarstė E.Gentvilas.
Pasak jo, 2022 metais prasidėjus plataus masto Rusijos invazijai į Ukrainą, europiečiai šiek tiek atsikvošėjo ir pripažino, kad Baltijos šalių politikai buvo teisūs. Apie tai tai neseniai kalbėjo ir Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.
„Mūsų kova saugantis Rusijos ekonominės, energetinės priespaudos vyko seniai. 2014-ųjų spalį Lietuva atidarė SGD terminalą Klaipėdoje, o vokiečiai tuo metu čiulpė vieną spenį, kuris vadinosi „Nord Stream 1“, vėliau čiulpė antrą spenį „Nord Stream 2“ ir džiaugėsi pigiomis dujomis iš Rusijos“, – kalbėjo E.Gentvilas.
Pirkdami rusiškas dujas jie nesuprato, kad tokiu būdu maitina Rusijos karo mašiną. Suvokimas atsirado tik prasidėjus karui, tačiau ir toliau jie tauškė nesąmones neva Rusija negali pralaimėti ir turi išsaugoti savo veidą kare su Ukraina.
Iš pradžių nebuvo net kalbų apie galimybę aprūpinti besiginančius ukrainiečius tankais „Leopard“ ar naikintuvais F-16. Kalbėta apie šalmus, ekipuotę ir mažo galingumo ginklus be teisės naudoti juos Rusijos teritorijoje.
„Supratimas dėl būtinybės tiekti tankus ir naikintuvus besiginančiai Ukrainai formavosi labai lėtai. Jeigu prieš dvejus metus būtų priimti ryžtingi sprendimai, kuriuos siūlė Baltijos šalys, galbūt karas jau būtų pasibaigęs ir nekiltų naujo karo grėsmės“, – svarstė vienas LS vadovų E.Gentvilas.
Politiko nuomone, dauguma europiečių gyvena visai kitoje vertybių sistemoje ir tiesiog dvasiškai nesupranta, kas yra Rusija. Kolonijinės Vakarų Europos šalys dažniausiai pagarbiai elgdavosi savo valdose, tačiau Rusija nemoka gražiai elgtis užimtose teritorijose – vietos gyventojus jie gali tik nužudyti arba ištremti į Sibirą.
„Rusai po 1917 metų revoliucijos plėšė Ermitažą ir žudė savo žmones, vėliau plėšė Baltijos šalis ir žudė žmones. Jeigu šiems žmonėms duosi kelią, jie tą patį darys Paryžiuje“, – įsitikinęs E.Gentvilas.
Abejojantiems jis patarė perskaityti Michailo Jurjevo knygą „Trečioji imperija. Rusija, kuri privalo būti“, kurioje pateikiamas Rusijos imperijos žemėlapis nuo Japonijos iki Grenlandijos.
„Vakariečiai nesupranta ir nepažįsta Rusijos. Mes turime nešti istorinę atmintį ir kruviną istorinę patirtį vakarų europiečiams ir pasakyti: „Atsikvošėkite!“ – ragino E.Gentvilas.
Politiko nuomone, tuo pačiu metu turime patys parodyti pavyzdį. Jeigu NATO standartas reikalauja gynybai skirti ne mažiau kaip 2 proc. BVP, Lietuva jau skiria 2,5 proc., Estija – 3,5 proc., Lenkija – net 4 proc. BVP. Šios skausmingos patirties turinčios šalys daro teisingus žingsnius, tačiau Lietuva turi dar didinti finansavimą gynybai.
E.Gentvilas neabejoja, kad tai bus sunkus procesas, nes reikia įtikinti ne tik gyventojus, bet ir pačius bendražygius, kad vardan šalies apgynimo, žmonių turto ir gyvybių apgynimo turime net ir didinti mokesčius.
„Daugelis mokesčių istoriškai atsirado ginant savo valstybę. Lietuva turi ir privalo pasiryžti tokiems žingsniams. Priešingu atveju nebūsime pasiruošę ir negalėsime įtikinėti tiek NATO, tiek ES šalių vadovų“, – įsitikinęs E.Gentvilas.
Jis neabejoja būtinybe įkurti Europos gynybos sąjungą ir gynybai finansuoti skirti 0,25 proc. ES biudžeto. Pasak politiko, vyksta sunkūs debatai tiek su koalicijos partneriai, tiek su kitomis politinėmis jėgos.
Kodėl Lietuvoje vis dar reikia reikia įtikinėti žmones, kad tai būtina daryti?
„Dalis žmonių naiviai tiki, kad niekas mūsų negali užpulti, dalis – tiesiog myli Rusiją ir šia šalimi labiau pasitiki negu Lietuva“, – svarstė politikas.
Vėl remiamasi Vakarų Europos politikų nuostatomis, kad svarbiausias tikslas – nepažeisti gyventojų gerovės.
„Gali ateiti diena, kai neliks gerovės ir net pačių gyventojų. Mes, politikai, privalome apie tai kalbėti ne tik su savo bendraminčiais, bet ir tais žmonėmis, kurie galbūt niekada nebalsuos už Liberalų sąjūdį. Tokias išblaivinimo procedūras turime atlikti kalbėdami savo žmonėms kaimuose ir gatvėse, eiti į televizijos laidas. Aš neprašau jų balsuoti už mane ar Liberalų sąjūdį. Prašau balsuoti už Lietuvą, nes Lietuva yra didžiausia vertybė“, – tikino E.Gentvilas.
Liberalų sąjūdis laikosi pozicijos, kad būtina stiprinti Lietuvos gynybą sparčiau nei buvo anksčiau numatyta. Partijos prioritetai: įgalinti diviziją sustiprinant oro gynybą, pasirengti priimti Vokietijos brigadą, įgyvendinti visuotinį šaukimą, aprūpinti rezervą modernia ginkluote. Lietuva ginklus turėtų įsigyti pirkimus derindama su Baltijos valstybėmis ir kitomis sąjungininkėmis.
Gynybos prioritetams įgyvendinti iki 2030 metų reikalingas papildomas finansavimas sudaro 2,7 mlrd. eurų, arba vidutiniškai 450 mln. eurų per metus. Anot Finansų ministerijos, valstybėje reikia papildomai surinkti apie 0,5 proc. BVP kiekvienais metais – kitąmet tai sudarytų apie 400 mln. eurų.
Vyriausybė pristatė priemonių gynybos finansavimui didinti paketą. Pagal liberalų gynybos strategiją, daugmaž pusė Finansų ministerijos parengtų pasiūlymų tinka, kita pusė – ne.
Finansų ministerija siūlo iš savivaldybėms tenkančios gyventojų pajamų mokesčio pajamų dalies kasmet atskirti 25 mln. eurų ir nukreipti civilinei saugai stiprinti (koalicijos partneriai siūlė iš savivaldybių nurėžti ir 150 mln. eurų per metus). Liberalai nepritaria užmačiai lėšų ieškoti savivaldybių biudžetuose.
Finansų ministerija siūlo dar po 30 mln. eurų paimti iš vykdančių veiklą pagal verslo liudijimą. Vėl daroma panaši klaida, kaip taikantis į individualios veiklos apmokestinimą: ieškoma biudžeto pajamų tarp savarankiškai dirbančių.
Tikėtinas rezultatas: valstybė tokiu būdu mokesčių beveik visai nesurinks. Liberalai nepritaria neproporcingam naštos perkėlimui vienai visuomenės grupei arba ekonomikos sektoriui.
Kaip Finansų ministerija, taip ir liberalai pritaria siūlymui peržiūrėti pelno mokestį, būtinai įvertinus asocijuotų verslo organizacijų poziciją (jos su būsimu pokyčiu solidariai sutinka).
Kaip Finansų ministerija, taip ir liberalai pritaria įvesti gynybos dedamąją kai kuriems akcizams – tabako, alkoholio, taršaus kuro.
Kita vertus, Liberalų sąjūdis siūlo dar plačiau išnaudoti skolinimosi galimybes – ypač bendrai visos Europos Sąjungos lygiu ir aktyviau skolinantis iš gyventojų taupymo lakštais.
Liberalai ragina Vyriausybę nedelsiant steigti gynybos fondą, į kurį galėtų investuoti tiek verslas, tiek žmonės. Panašus gynybai skirtas fondas veikia Lenkijoje.
E.Gentvilo žiniomis, bankuose laikoma apie 30 mlrd. eurų laisvų gyventojų ir verslo įmonių lėšų, kurias būtų galima skolinti fondui.
„Dėl mokesčių didinimo partijų ideologija skiriasi, tačiau turime sutarti, nes kitaip apie mus kalbės kaip apie žmones, kurie neužtikrino šalies gynybos poreikių ir leido šaliai tapti rusų praeinamuoju kiemu“, – perspėjo E.Gentvilas.
Liberalai mano, kad išteklių gynybai galima rasti peržiūrėjus valstybės įmonių turtą, parduodant dalį valstybės valdomo turto, taip pat griežčiau peržiūrėjus viešojo sektoriaus išlaidas.
„Kartu palaikome visuomeninę iniciatyvą skirti 4 proc. gynybai ir regime poreikį nedelsiant telkti dar platesnį iniciatyvos palaikymą, kuris papildytų 2022 metų Seime pasirašytą politinių partijų susitarimą dėl nacionalinio saugumo ir gynybos“, – tikino E.Gentvilas.
Liberalų įsitikinimu, susitarimą reikėtų papildyti strateginiu 4 proc. nuo BVP gynybai tikslu, taip pat poreikiu užtikrinti ilgalaikę paramą Ukrainai ir siekiniu plėtoti vietinę gynybos pramonę.
Politinė reklama apmokėta iš Liberalų sąjūdžio PK sąskaitos. Užsakymo Nr. 4AVIL-626
