„Visoms institucijoms galioja teisės aktai, būtinybė laikytis skaidrumo principų, racionaliai naudoti valstybės lėšas – visi to turi laikytis. Negalime toleruoti pažeidimų. Aplaidus finansų tvarkymas ir mokslinis nesąžiningumas neturėtų būti dangstomas tokia svarbia sritimi kaip lituanistika“, – sako ministerijos kancleris Julius Lukošius.
Valstybės kontrolė, atlikusi 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinio auditą, šį mėnesį paskelbė, kad LLTI mokėjo 100 proc. avansu už statybinių medžiagų, remonto darbų, baldų įsigijimus, spausdinimo paslaugas, o tokie mokėjimai avansu yra negalimi. Taip pat nurodoma, kad institutas pirko paslaugas iš savo darbuotojų, netaikant viešųjų pirkimų procedūrų.
Skelbiama, kad paaiškinimus nustatytų pažeidimų LLTI direktorė Aušra Martišiūtė-Linartienė teikė tiek Valstybės kontrolei, tiek ministerijai. Galutinis Valstybės kontrolės vertinimas po pateiktų paaiškinimų reikšmingai nepasikeitė.
Nors LLTI vadovė nesutinka su audito išvadomis, ministerija sako pasitikinti Valstybės kontrole bei atitinkamai reaguos į informaciją, konstatuodama pažeidimą ir spręsdama dėl tolesnių LLTI vadovės pareigų.
Šių metų pradžioje ministerija gavo ir asmens skundą dėl LLTI veiklos leidžiant mokslines publikacijas. Asmuo apskundė LLTI neišleidus 8 knygų, kurių publikavimui buvo skirtas tikslinis valstybės finansavimas. Atsižvelgdama į skunde išdėstytas aplinkybes, ministerija kreipėsi į Lietuvos mokslo tarybą, kuri patvirtino, kad nerado skunde minimų leidinių išleidimo įrodymų.
Bendrai šių leidinių leidybai 2013–2020 m. valstybė skyrė 29,2 tūkst. eurų. Kadangi šis pažeidimas sukėlė finansines pasekmes valstybės biudžetui, ministerija paprašė Generalinės prokuratūros ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) įvertinti situaciją.
LLTI vadovės kadencija baigiasi šių metų rugsėjį. ŠMSM nurodo, kad jau yra pradėtos konkurso LLTI vadovo pareigoms eiti organizavimo procedūros.
