„Aš asmeniškai jokio spaudimo direktorei nedariau, su ja kalbėjau tik vieną kartą telefonu, praėjusį penktadienį. Prieš tai mano dalyvavimas buvo toks, kad aš pasirašiau tuos raštus, kuriais buvo prašoma pasiaiškinti“, – antradienį žurnalistams prie ministerijos teigė J. Lukošius.
„Aš neteikiau jokio pasiūlymo trauktis iš jokių pareigų“, – pridūrė jis.
A. Martišiūtei-Linartienei pareiškus, kad J. Lukošius galėjo turėti įtakos valstybės kontrolės atliktam vertinimui, pats kancleris tikina, kad „to tikrai nebuvo“.
Visgi, J. Lukošius neatskleidžia, ar pasitiki instituto vadove. Kancleris tikina nesvarstantis siūlyti A. Martišiūtei-Linartienei eiti antros kadencijos.
„Prašiau pateikti pasiaiškinimą dėl nustatytų dalykų. Bet kuriuo atveju šį rudenį įvyks konkursas direktoriaus pareigoms užimti. Nei siūlyti, nei nesiūlyti direktorei kažkokių pareigų negalvojau ir negalvoju“, – kalbėjo J. Lukošius.
„Mes, kaip ministerija, turime priimti dabar sprendimą ir priklausomai nuo jo, galėsime spręsti, ar yra pasitikėjimas“, – pridūrė jis.
Kaip skelbta anksčiau, šių metų pradžioje ministerija gavo ir asmens skundą dėl LLTI veiklos leidžiant mokslines publikacijas. Asmuo apskundė LLTI neišleidus 8 knygų, kurių publikavimui buvo skirtas tikslinis valstybės finansavimas. Atsižvelgdama į skunde išdėstytas aplinkybes, ministerija kreipėsi į Lietuvos mokslo tarybą, kuri patvirtino, kad nerado skunde minimų leidinių išleidimo įrodymų.
Nors pati instituto vadovė reaguodama į šią situaciją tikino, kad konfliktą lėmė „etiškai sudėtinga situacija“, visgi, kanclerio teigimu ministerija remiasi Lietuvos mokslų tarybos patvirtinta informacija.
Bendrai šių leidinių leidybai 2013–2020 m. valstybė skyrė 29,2 tūkst. eurų. Kadangi šis pažeidimas sukėlė finansines pasekmes valstybės biudžetui, ministerija paprašė Generalinės prokuratūros ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) įvertinti situaciją.
Anot J. Lukošiaus, remiantis turima informacija, ŠMSM ketina artimiausiu metu priimti atitinkamus sprendimus.
„Nesame priėmę sprendimų. Tačiau ne ką mažiau svarbūs yra kitų institucijų sprendimai, kurioms yra perduoti rezultatai. Mano žiniomis, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) taip pat yra gavusi. Nebūtinai tai turi būti visiškai atskiri sprendimai. Pagal tuos dalykus, kurie yra jau dabar nustatyti valstybinio audito ataskaitoje, gali būti vienoks sprendimas priimtas. Jeigu paskui tvirtintųsi – kiti dalykai. Iš STT tuomet galėtume vertinti iš naujo“, – aiškino jis.
„Šiam pirmajam užtektų mūsų vidinių vertinimų, jeigu teisėsaugos pareigūnai priimtų kažkokius tai sprendimus, kuriuos jie patys tirtų. Mes, kaip ministerija, galėtume vertinti bet jau rimtesniame kontekste“, – pridūrė kancleris.
J. Lukošiaus teigimu, įvertinusi situaciją ministerija galėtų nesiimti jokių veiksmų, įspėti ar net atleisti instituto vadovę iš pareigų.
Antradienį ŠMSM pranešė, kad LLTI nustatyti finansiniai, viešųjų pirkimų pažeidimai. Savo ruožtu Valstybės kontrolė, atlikusi instituto veiklos auditą, kreipėsi į STT ir perdavė surinktą informaciją dėl netinkamo lėšų panaudojimo, viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimo, neišleistų valstybinį finansavimų gavusių knygų.
Valstybės kontrolė, atlikusi 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinio auditą, šį mėnesį paskelbė, kad LLTI mokėjo 100 proc. avansu už statybinių medžiagų, remonto darbų, baldų įsigijimus, spausdinimo paslaugas, o tokie mokėjimai avansu yra negalimi. Taip pat nurodoma, kad institutas pirko paslaugas iš savo darbuotojų, netaikant viešųjų pirkimų procedūrų.
Skelbiama, kad paaiškinimus nustatytų pažeidimų LLTI direktorė A. Martišiūtė-Linartienė teikė tiek Valstybės kontrolei, tiek ministerijai. Galutinis Valstybės kontrolės vertinimas po pateiktų paaiškinimų reikšmingai nepasikeitė.
Nors LLTI vadovė nesutinka su audito išvadomis, ministerija sako pasitikinti Valstybės kontrole bei atitinkamai reaguos į informaciją, konstatuodama pažeidimą ir spręsdama dėl tolesnių LLTI vadovės pareigų.
